Vėgeles gruodžio 15-sausio 15 d.,
lydekasvasario 1-balandžio 20 d.,
sterkus kovo 1-gegužės 20 d.,
kiršlius kovo 1-gegužės 15 d.,
salačiusbalandžio 1-gegužės 15 d.,
žiobriusgegužės 15-birželio 15 d.,
otusgegužės 1-liepos 31 d.,
upėtakiusspalio 1-gruodžio 31 d.,
sykusspalio 1-gruodžio 31 d.
Medžioti galima čia...
Pristatau jums ciklą "Medžioklė Viduržemio jūroje". Pirma dalis, kuo daugiau nardysiu, tuo daugiau dalinsiuos patirtimi .
Sveiki ginklų broliai ir visi kiti, kurie myli gamtą ir prijaučia nepakartojamam povandeniniam pasauliui. Atsimenu kažkada skaitydamas vieną anketą perskaičiau klausimą: ežeras ar jūra? Tada sakiau žinoma ežeras, nes tiesiog jūros dar nebuvau matęs ir neturėjau su kuo sulyginti. O dabar matau jūra kone kiekvieną dieną. Viduržemio jūrą, kuri skalauja Turkijoje esančios Antalijos pakrantę.
Gyvenu tokioje Antalijos vietoje, kur dalis miesto yra ant keliolikos metrų skardžio. Pirmą kartą kai pamačiau tą vaizdą, tai pagalvojau apie šuolį Nu, kaip filmuose, žinot? Kol kas nesu pasiruošęs tokiam šuoliui, bet dirbu ta linkme, kad žinočiau koks dugnas prie skardžio.
Ir yra čia, šalia mano namų, tokios kopetėlės, nusileidimas prie jūros. Ten chebra ateina maudytis. Rytais, dienomis, vakarais. Povandeninei medžioklei tokia vieta - pasakiška. Begalės uolų, gyliai nuo 3 ir daugiau metrų. Išvykęs iš Lietuvos viską, ką turėjau pardaviau, nes maniau, kad atsilaikysiu nuo tokio gyvenimo būdo ir sugebėsiu pakentėti, tad neturiu su kuo nei matuoti, nei stebėti, bet sprendžiant iš to, kaip kaukė prilimpa prie akių ir į ją reikia įpūtinėti oro, tai buvau nueėjes ir į keliolika metrų. Na, keliolika, tai vadinasi nuo vienuolikos iki devyniolikos. Bet pasirinkime skaičių trylika, jis toks mistiškas Termoklynas čia prasideda nuo trijų metrų. T.y. su trumpu trijų milimetrų kostiumu komfortabilu plaukioti tiktai paviršiuje, nuo trijų metrų vanduo krenta kokiais penkiais laipsniais. Bet prasinardydamas įpranti ir iškilimas iš gylio sušildo kūną. Be ilgų lastų čia nėra ką veikti. Iš esmės, galima snorkeliauti šalia uolų, ten užtenka pneumato ar trumpo arbaleto, tačiau žuvys (nuo pusės kg) prasideda gyliuose. Ir kaip supratau: kuo giliau, tuo didesnės. Viskas ką matau palei krantą, tai mažos juodos žuvytės, kurių pavadinimų dar nežinau, daug daug storo valo (nuo uolos žvejai meškerės mėto) ir priklausomai nuo dienos, pasitaikantys jūros ežiai. BET! Noriu pasakyti didelį ačiū Ingnalinos atominės elektrinės kanalui, kuris mane išmokino ten medžioti ungurius ir dienos metu naudoti prožektorių.
Kolegos, kurie yra nušovę ten bent vieną ungurį, supras apie ką kalba. O tie, kas nežino, siūlau pasižiūrėti Dainiaus (Cirkulas) susuktą filmuką apie medžioklę Ignalinos AE kanale.
Taigi, tikrai neprašoviau čia pasiėmes tris neparduotus dalykus: kaukę, vamzdelį ir mažą prožektorių, kuris ir Lietuvoj, ir čia tarnauja tiems patiems dalykams. Deja, jeigu mane pamatytų žandarmeriją (čia taip vadinama karinė policija, kuri yra svarbesnė už įprastą policiją), tai būčiau nubaustas. Kadangi arbaleto ar jokio kito įrankio, kuris galėtų man pagelbėti povandeninėje medžioklėje neturiu, tai ir šviesti i plyšius uolose nebijau. O šviesti yra kur
eseniai lygiai taip pat, kaip kanale, užsiroviau ant geltonosios murenos. Tiesa, kanale tai buvo ungurys. Instinktyviai negaliu praplaukti pro urvus, kuriuose atrodo nieko nėra, o aplink zuja žuvytės. Paneriu, gylis gal du-trys metrai, ant užpakalio kaba labai gramotnai padaryti švinai, kurių kilogramas čia kainuoja apie dešimt litų ir svorių diržas, už kurį sumokėjau apie 75 litų. Beje, svoriu diržas - itin elastingas, stora guma, gerai užveržus laikosi ant dubens ir neslysta nardant. Prožektorius įjungtas ir intensyviai tikrina kiekvieną įmanomą urvelį, kuris neturi pabaigos ir čia ir čia aš pamatau mažą snukutį, su dantimis, prašančiais breketų korekcijos ir dvi dideles akis žiūrinčias į mane. Kvepuoja Taip, mintyse: rankas laikai prie savęs, nesugalvoji ieškoti pagaliuko, kuriuo norėtum paerzintį tą padarelį. Oro šiek tiek trūksta, todėl iškylu, greitai žiūriu į visus įmanomus orientyrus, kad tik nepamesčiau to akmenuko. Pakvepuoju neriam. Dabar ateinu iš kitos pusės, ten matau tiktai jos kūną, galva likusi toje pačioje vietoje, sprendžiant iš kūno na, mano rankos storis, kas reikštų jos svorį max pusantro kilogramo. Jaunutė dar kogero. Taip aš su ja žaidžiau apie dešimt-penkioliką minučių, kol nusprendžiau, kad ir taip ganėtinai streso vietinei faunai įvariau, todėl plaukiau kitur. Šauti ar ne? Į šį klausimą atsakysiu kitą kartą, kai turėsiu šautuvą rankoje. Tą vakarą grįžau spindintis. Kaifuojantys. Žinau, kad kita diena - šeštadienis, dirbsiu iki dviejų, o visą kitą laiką galėsiu prabūti ieškant savo murenos.
Deja, šeštadienį aš toje vietoje jos neradau. Bet orientyrus turiu, žinau tą vietą, vadinasi nebus sunku kiekvieną kartą patikrinti kas ten ir kaip. Vakar nusprendžiau eiti labiau į gylius. Ant kranto sėdėjo dvi undinėlės, pradėjo niauktis, tai jutau pareigą, kad turiu išlipti ir paklausti Einam? Būnam?. Undinėlės buvo ištvermingos, todėl sutarėm palaukti geresnio oro. O tuo metu plaukia kitas bičas. Meluosiu jeigu pasakysiu, kad nepavydėjau jam jojo arbaleto. Omeris, karbonas, metras ilgio, strėlė nudaužyta taip, kad vargu ar jis pramuštų karpį. Ne, tikrai nepramuštų, bet kitaip čia neįmanoma. Jis man mojuoja iš vandens. Jofana, taigi čia tas kurio vardo aš neprisimenu, bet esam su juo jau vieną kartą kalbėję. Jeigu tai galima buvo taip pavadinti. Kadangi aš turkiškai moku tik tuos žodžius, kurie vyrams nelabai tinka, o jis angliškai nelabai moka, bet gestų kalba, šiaip ne taip radom bendrą kalbą. Ir bonkės nereikėjo
Mano kolegos vardas Zihni. Išlipo jis su patys matot kokio dydžio žuvimi. Šypsos, sako small Nu jo, small tai faktas. Bet tikino, kad ją valgys būtinai namie. Nu ir šaunuolis. Pavargo jis, arė kaip traktoriukas, sako gal nori tu pameginti? Blyn žinau tą taisyklę, kad svetimas daiktas labai greitai randa būdą sulūžti tavo rankose, bet nusprendžiau surizikuoti. Beje, pas mus lastai to pat brando. Seac Sub. Tik pas ji softai, pas mane hardai. Bet smulkmena maloni )).
Oj, metrinį arbaletą ne taip ir lengvą užtaisyti. Taip strėlė užkišta, pala pala kaip čia reikia dabar tvirtinti, nes galva tai atvira. Aha, prisiminiau. Užtempiu ir pirštai liko po gumomis. Dabar taip. Žinau, kad jeigu papanikuosiu, tai vyšnios gali labai sėkmingai kalti per nagus, o tada kurį laiką sunku bus taipinti klaviatūra. Atsargiai išimu kairios plaštakos pirštus, tada paimu ir kairiu delnu apglebiu gumas, suspaudžiu stipriai ir traukiu dešinę Vualia. Viskas gerai. Atsikvepuoju ir plaukiu tolyn nuo chebros. Plaukiu plaukiu dugno nesimato, vanduo šiek tiek balzganas, bet nerti galima. Prožektorių įjungiau iškarto, ir neriu. Praeinu termoklyną. Šalta. Matau akmenį .kitą blyn, kamazai po vandeniu, o ne akmenys.
Dabar kreipiuosi į tuos, kas yra medžiojęs Baltijos jūroje. Tai va brangieji, viskas vienas prie vieno. Analogiškai tas pats. Tik akmenys daug didesni, gylio irgi daugiau. Jaučiu kaip pradedu kristi, švinas intensyviai traukia prie dugno ir nusileidžiu prie vieno didelio akmens. Kaip mane žavi po juo esantys urvai, grioveliai ir visos kitos grožybės. Kiekvienoj randu po žuvį, tik nedidelę Šį kartą nieko, ant kokio penkto panerimo randu labai gerą urvą, didelį, platų ir jo gale šviečiu į stovinčią žuvį. Va čia ir norėjau pasakyti kuo giliau, tuo didesnė žuvis. Nes ta raudona ir taškuota žuvis buvo nu 400-500 g. Galvos giliau kišti nepavyko, todėl metrinį (!!!) arbaletą šiaip ne taip nutaikiau ir babamt. Strėlė sulindo giliai giliai. Nematau jos, tik raudoną monovalą. Traukiu atgal - nieko. Blyn, nu nieko tai nieko. Ne pirmas kartas, juolab nepaskutinis. Nusprendžiau nueiti dar giliau. Atsikvėpuojam, neriam, čia jau matomumas geresnis. Praėjus termoklyną, ir po jo dar kokius du - tris metrus pradedu matyti dugna iš aukštai. Priminė Alaušą arba Asveją. Ten taip būna kartais and didesnių gylių. Nu blyn. Ir čia artėjant man prie dugno aš pamatau ne ką kitą, kaip rają. Geltoną, su mėlynom dėmėm, Šarme tokių esu prisižiūrėjęs, bet kad čia Mintyse iškarto padėka Poseidonui ir seknati mintis.
Blyn. Šauti? Kas ją valgys? O jei įgels? O kaip Steveas Irwinas? Bet ji didelė? Davai?
Raja pabėgo. Ir galvoju taip gavosi geriau, kad ji pabėgo, nes nusitaikęs į ją buvau gal dvi sekundęs, bet neišdrįsau to padaryti. Gal taip ir turėjo būti.
Dirbdamas Egipte buvau nusiteikęs prieš jūrą dėl jos didelio sūrumo, tačiau Viduržemio, nors ir skurdesnė savo vaizdas, tačiau kur kas malonesnė pov.medžioklei. Dabar galiu pasakyti, kad principą supratau: neri gilyn, ieškai akmenų, švieti su prožiku, šauni. Įdomu bus ar tą patį principą dar sakysių po kelių mėnesių.
Buvau parduotuvėje, kur pirkau minėtus svorius ir diržą, ten radau ir krūvą arbaletų. Bet tokių, no name. O gal brandas Apnea ar pan. Siūlė man 70 cm arbaletą už 150 pinigų, tai būtų apie šimtą baksų. Skubėti nenoriu, bet įtariu, kad čia rinksiuos trumpesnį variantą, su kuriuo bus patogu landžioti po uolom ir ten ieškoti raudonų žuvyčių. Ir taip galvoju dabar, o jūs ar šautumėt į rają?
P.S. Kas liečia lincencijas, tai kaip supratau (IMHO) nuo kranto jokių leidimų nereikia. Licencijos reikalingos nardant iš valčių, bet šitą reikalą dar tikslinsiuos. Prožektorių dieną naudoti negalima, naktį medžioti taip pat draudžiama.
Šiam kartui tiek žinių iš saulėtosios Turkijos.
Tęsinys, kaip visada, mano blog'e: http://15kg.lt/?p=1095. Rekomenduoju žiūrėti per Mozilla Firefox.
Pranešimai: 2372 Vieta: Vilnius - Aachen Įstojęs: 01.12.07
Parašyta 2011/06/07/ 17:55:46
Blin, malacius Arturai Malacius ta prasme, kad nepatingejai ir radai laiko pasidalinti ispudziais. Skaitydamas puikiai isivaizdavau tavo ispudzius, nes pernai pats nardziau Turkijoje, Vidurzemio juroje. Ir kaip nebutu man geda, iki siol neradau laiko pasidalinti ispudziais su kolegom. Tuo labiau, kad turejau su savim pov. kamera, nardziau beveik kiekviena diena ir viska esu uzfiksaves Perskaiciau tavo straipsni ir toks ispudis, kad pats vel paneriau i suru Turkijos vandeni... Eh kokiu zuvu, astunkoju ir kitu gyvunu prisiziurejau Reikes ir man prisesti prie straipsniuko, man tik laisvo laiko nors siek tiek daugiau...
Pranešimai: 2372 Vieta: Vilnius - Aachen Įstojęs: 01.12.07
Parašyta 2011/06/07/ 21:00:09
Tomasas parašė:
Spearfisher parašė:
Reikes ir man prisesti prie straipsniuko, man tik laisvo laiko nors siek tiek daugiau...
nu dabar jau prisišnekėjai
Atsimenant tavo straipsnį apie Norgę, tavęs ramybėje nepaliksim
Lauksim straipsnio
Tai gi Tomai as su mielu noru tik straipsnius ir rasyciau, bet is kur paimti laisvo laiko? Ka tik gryzau is Norvegijos, ispudziu milijonas, nufilmuotu vaizdu irgi, nuotrauku... Nu nieko, kada nors bus svente ir pas mane. O tada jau laikykites, nespesit skaityti/ziureti
Spearfisher parašė:
Reikes ir man prisesti prie straipsniuko, man tik laisvo laiko nors siek tiek daugiau...
nu dabar jau prisišnekėjai
Atsimenant tavo straipsnį apie Norgę, tavęs ramybėje nepaliksim
Lauksim straipsnio
Tai gi Tomai as su mielu noru tik straipsnius ir rasyciau, bet is kur paimti laisvo laiko? Ka tik gryzau is Norvegijos, ispudziu milijonas, nufilmuotu vaizdu irgi, nuotrauku... Nu nieko, kada nors bus svente ir pas mane. O tada jau laikykites, nespesit skaityti/ziureti
Prezidentai zadejo, Kubilius sako krize baigesi visi zada, maitina pazadais, o lietuviai vis laukia, laukia, nu ir taip baigiasi ju gyvenimas Bet Dima, uzmirsai viena, Smeklius gyveno , gyvena ir gyvens dar ilgai, taip , kad laiko palaukti as turiupakalbeti irgi, pagerti irgi. Laikykis, va jeigu neparasysi, tada suzinosi, kas yra Spearfisherio kastracija su jauno teliuko pagalba
Kadangi zuvu nematau, pradejau plikomis rankomis gaudyti vezlius (Careta Careta). Sita situacija kur matote ivyko velniskai spontaniskai. Gulint viename Antalijos papludimiu staigo kolega saukia "Atvaryk cia!!!". Atbegu ant lieptelio, o ten - jofana. Taigi vezlys. Instinktai greitai suveikia ir as jau vandenyje. Patogiau suimti pavyko tik is antro karto. Keistas jausmas laikyti toki galnga gyvuna po savim. Pasifotografavom ir palinkejua geros dienos.
Uztad vakar su kolega vaziavom i Kemero puse, ~60 km nuo Antalijos. Ten yra viena vieta, labai akmenuota su nedideliais gyliais. akmenys nuo 1-9 m. Paskui plynas laukas. Tai ten ir turksemes. Supratau viena - 3mm per mazai vienareiskmiskai net ir tokiam vandeny, kai pavirsiuje ~23C. Paneres pora kartu gilyn, jau pradedi jausti salti. O paskui apie zvejyba baigiasi mintys . Rezultatas tas, kad pats soviau tu kartus ir du kartus nepataikiau , o kolega paeme maza gerida (gruperis) ir astunkoji. Kur jis juos rado...kaip pamate...yra kur tobuleti. Matomumas jau gereja..gal 8-10 m. Vanduo syla. Vezliai arteja prie krantu. Vakar vel sutikau po vandeniu su arbaletu rankose. Patys galit pagalvot kokios mintys kyla bet praslinekem, pamojavau ir viso gero.
zebai11 2022/07/07/ 17:25:51 kuršių mariose galima povandeninė žvejyba?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:55:55 12. Povandeninė žvejyba leidžiama Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus rekreacines zonas. Kas gali paaiškinti, kur prasideda ir kur baigiasi rekreacinė zona pajūryje?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:54:08 Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:53:58 Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
doncas 2020/07/17/ 00:03:34 Sveiki. Gal kam didelės dėžės šaldytiems trofėjams, kas į Norgę važinėja. Polistirolas, išorė 118× 78× 78,5 cm. Sienelė 8 cm. Dangtis irgi 8 cm storio. Kaunas. 20 pinigų.
.
)).
Perskaiciau tavo straipsni ir toks ispudis, kad pats vel paneriau i suru Turkijos vandeni... Eh kokiu zuvu, astunkoju ir kitu gyvunu prisiziurejau 
Reikes ir man prisesti prie straipsniuko, man tik laisvo laiko nors siek tiek daugiau... 
Ka tik gryzau is Norvegijos, ispudziu milijonas, nufilmuotu vaizdu irgi, nuotrauku... Nu nieko, kada nors bus svente ir pas mane. O tada jau laikykites, nespesit skaityti/ziureti 
Bet Dima, uzmirsai viena, Smeklius gyveno , gyvena ir gyvens dar ilgai, taip , kad laiko palaukti as turiu
, pagerti 
irgi. Laikykis, va jeigu neparasysi, tada suzinosi, kas yra Spearfisherio kastracija su jauno teliuko pagalba
