Galvos ir kaklo tvarstymas

a) naudojant tvarstį – dedame tvarstį sterilia puse į žaizdą, ją pilnai uždengiame ir apibintuojame, be reikalo neužbintuokite nesužeistos galvos ar kaklo dalys, jei kraujuoja, užspauskite žaizdą per tvarstį ranka ir laikykite;
b) naudojant bintą – ant žaizdos padėkite visą žaizdą uždengiantį tvarstį, kurį tvirtai pribintuosite universaliu tvarsčiu, t.y. palikus laisvą binto galą, nuo smilkinio pradedamame horizontali dviguba žiedinė vija apie galvą, po to bintas apsukamas apie paliktą binto galą ties smilkiniu ir pereinama į vertikalią viją (jei sužeistas viršugalvis, žandas ar apatinis žandikaulis) arba įstrižai nusileidžia ant akies, ausies, smakro ar kaklo,apsukama ir vėl pakylama į horizontalią viją, jei reikia subintuoti abi akis, vieną uždengia nusileidžiančia vija, vynioja po pakaušiu, o kitą uždengia kylančia vija, pakylama į horizontalią viją ir binto galas surišamas su tuo galu, kuris paliktas laisvas pradedant bintavimą;
c) naudojant skarelę – ant žaizdos padėtas visą žaizdą uždengiantis tvarstis, kuris tvirtai pririštas į juostą sulankstyta skarele.
Kraujuojant iš kaklo arterijos, dedamas tvarstis per priešingą sulenktą virš galvos ranką.

Kiaurinė krūtinės žaizda

Sužeistasis pasodinamas, teikiantis pagalbą atsiklaupia už nugaros ir atremia į save, jei nešalta, atsagsto rūbus ir apnuogina žaizdą, jei šalta, užkiša sterilią orui nepralaidžią medžiagą po rūbais, sterilia puse uždeda ant žaizdos ar kelių žaizdų sužeistajam iškvėpus ir pritvirtina skarele ar tvarsčiu, 5 min. laiko žaizdą prispaudęs per tvarstį, paguldo nukentėjusį į stabilią šoninę padėtį ant sužeistos pusės (jei yra galimybė likti prie sužeistojo ir stebėti, galima palikti sėdintį, kad būtų lengviau kvėpuoti), apkloja.

Kiaurinės pilvo žaizdos

Sužeistasis paguldomas ant nugaros, kojos sulenktos per kelius, po keliais volelis ar kuprinė, nuraminame, apnuoginame žaizdą, nukritusias ant žemės žarnas užkeliame ant pilvo, uždengiame išlindusias žarnas vandeniu sumirkytu steriliu tvarsčiu ar skarele, ant viršaus uždedame polietileno skiautę ir nespaudžiant prifiksuojame 2 skarelėmis, mazgus surišant šone.
Draudžiama kišti iškritusius organus atgal, duoti valgyti ir gerti, valyti žaizdą, ištraukti įstrigusius svetimkūnius, liesti žarnas nuogomis rankomis. Jei žarnų kilpa dar tik veržiasi, ją reikia prilaikyti ranka, naudojant sudrėkintą, kuo švaresnį audinį.
Sužalota tarpvietė (sužeistasis paguldomas ant nugaros, kojos sulenktos per kelius, nuraminame, apsaugojus nuo pašalinių stebėjimo, apnuoginame žaizdą, ant jos uždedame sterilų tvarstį, kuris švelniai prispaudžiamas ranka, o nustojus kraujavimui, fiksuojame bintu ar skarele, sėklidės pakeltos hamako tipo tvarsčiu).

Įstrigusio svetimkūnio įtvėrimas

Sužeistąjį paguldykite jam patogioje padėtyje, nuraminkite, ant žaizdos uždėkite apsauginį tvarstį, svetimkūnį apdėkite steriliais tvarsčiais ar voleliais, juos fiksuokite bintu ar skarele. Svetimkūnis turi nejudėti.
Pastaba: draudžiama bandyti ištraukti įstrigusį svetimkūnį, nes gali pradėti kraujuoti iš užspaustų kraujagyslių, išplisti infekcija, pavojus papildomai pažeisti aplinkinius organus. Esant svetimkūniui akyje, užbintuojamos abi akys, nes judinant vieną akį, juda kita kurioje yra svetimkūnis ir jis žaloja akį.

Improvizacija.

Dažniausiai įvykus kokiai nors traumai ar sužeidimui jūs neturėsite jokių pagalbai suteikti skirtų priemonių. Tuo atveju jūs privalėsite suteikti pagalbą naudodamasis improvizuotomis, pagalbinėmis priemonėmis.
Improvizuotos, parankinės priemonės – tai medžiagos, kurios yra šalia jūsų ir įdėję nedaug pastangų jas galėsite panaudoti pagalbos suteikimui. Jūs galite naudoti:
• Drabužius kamšalams, diržams, tvarsčiams, raiščiams ir neštuvams suraišioti.
• Šakas bei lentas galima panaudoti kaip įtvarus ar neštuvus.
• Lapus kamšalams.

Kraujavimo rūšys:
• Arterinis kraujavimas – tai pulsuojanti trykštanti šviesaus kraujo srovė. Kraujas trykšta pro pažeistą arterijos sienelę, nes į arterijas širdis pumpuoja kraują, susidaro kraujospūdis, o pulsuoja todėl, kad kiekvieną kartą širdžiai susitraukus, kraujospūdis padidėja, po to vėl sumažėja. Kraujas šviesus, nes perneša prisijungusį deguonį.
• Veninis kraujavimas – tai plūstantis ar silpna srove tekantis tamsiai raudonas kraujas. Dėl kraujo pasiskirstymo dideliame plote, veninėje sistemoje slėgis labai nedidelis, o tamsiai raudona spalva dėl to, kad kraujas atidavęs deguonį audiniams, o iš jų prisijungė anglies dvideginį.
• Kapiliarinis kraujavimas – kraujas teka, rasoja iš pačių smulkiausių kraujagyslių (kapiliarų), kurie apraizgę visą kūną ir vidaus organus.
Kraujavimas gali būti:
• išorinis – kai kraujuoja į išorę ir mes matome kraują;
• vidinis – kai kraujuoja į vidų (pilvo ar krūtinės ertmę, kaukolės dėžę ar tarp raumenų), šio kraujavimo nematome, todėl sunku nustatyti.

Pagrindiniai vidinio kraujavimo požymiai: a) išblyškimas;
b) drebulys, pila šaltas prakaitas;
c) dažnas paviršutinis kvėpavimas;
d) dažnas silpno prisipildymo pulsas;
e) troškulys;
f) silpnumas, nerimas, gali nualpti.
Bet kokį kraujavimą reikia kuo greičiau sustabdyti, nes praradus daugiau kraujo, krenta kraujospūdis, sutrinka smegenų aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis, ištinka šokas ir, laiku nesuteikus pagalbos, mirtis. Vidinį kraujavimą gali sustabdyti tik chirurgai, todėl svarbu kuo greičiau suteikti nukentėjusiam reikalingą ir patogią padėtį, nugabenti nukentėjusį į ligoninę.
Kraujavimo stabdymo būdai:
1. 1. Galūnės pakėlimas – naudojama, kai yra nestiprus kraujavimas iš galūnių ar kompleksiškai derinant su kitais kraujavimo stabdymo būdais. Ranka ar koja pakeliama virš širdies lygio. Dėl sumažėjusio spaudimo kraujavimas sumažėja ar sustoja.
Pastaba: esant gausesniam kraujavimui, visada prieš pakeliant galūnę būtina užspausti žaizdą, kad į venas neprisiurbtų oro.
2. Maksimalus galūnės sulenkimas (rankos sulenkimas per alkūnės sąnarį ar kojos sulenkimas per kelio sąnarį, jei neįtaria lūžio). Naudojama kraujavimo stabdymo pradžioje, kai kraujuoja žemiau kelio ar alkūnės sąnario. Efektas geresnis į lenkiamą vietą įdėjus minkštą volelį.
3. Užspaudžiant žaizdą – (pirštais, kakle delno pagrindu, kirkšnyje krumpliais). Naudojama laikinai, kol bus panaudoti kiti būdai, tačiau, kraujuojant iš kaklo ar kirkšninių arterijų, tai yra vienintelė galimybė padėti. Reikia nedelsiant užspausti ranka, tik akimirkai atleidus, ant žaizdos dėti didelį, standų, sterilų tvarstį ir vėl skubiai prispausti ranka, neatleidžiant, gulimoje padėtyje vežti medikams.
Pastaba: siekiant išvengti žaizdos užkrėtimo, pačią žaizdą pirštais galima užspausti tik tada, kai kraujavimas stiprus ir gyvybei gresia pavojus.
4. Užspaudžiant kraujagyslę aukščiau pažeidimo vietos – (žasto viduryje iš vidinės pusės kišant 4 pirštus tarp bicepso ir žasto). Naudojama pradžioje, kai kraujuoja žemiau žasto vidurio. Užspausti galima ten, kur jaučiama virš kaulo einančios kraujagyslės pulsacija. Tai atlikti reikalingi įgūdžiai.
5. Paprastu tvarsčiu – naudojama kapiliariniam ir silpnam veniniam kraujavimui stabdyti. Jei kraujavimas silpnas, pakelti galūnę, apnuoginti žaizdą, esant galimybei nuvalyti žaizdos kraštus, praplauti žaizdą, ant žaizdos uždėti sterilų tvarstį ir jį pritvirtinti, iš viršaus prispausti ranka, jei nenustoja kraujuoti, dėti spaudžiamą tvarstį.
6. Spaudžiamuoju tvarsčiu – naudojama stipriam arteriniam ir veniniam kraujavimui stabdyti. Tai svarbiausias ir dažniausiai naudojamas būdas stipriam kraujavimui stabdyti.
Pasodiname ar paguldome sužeistąjį, užspaudžiame žaizdą, galūnę pakeliame, (galite med. skarele užveržti 1 mazgu apie 5 cm nuo žaizdos, kad laikinai sustabdytumėte kraujavimą), apnuoginame žaizdą prapjaunant ar atsmaukiant rūbus, išsiimame ir paruošiame tvarstį, uždedame ant žaizdos ir stipriai apvyniojame. Jeigu dar kraujuoja, dedame antrą. Jei ir šis nepadeda dedame suktuką (varžtą)
Pastaba: virš lūžio vietos dėti spaudžiamą tvarstį negalima, nes spaudžiant lūžgalius jie gali pažeisti aplinkinius audinius. Tokiu atveju reikia aukščiau lūžio dėti suktuką, o žaizdą sutvarstyti paprastu tvarsčiu.
7. Panaudojant suktuką (varžtą). Veržimui negalima naudoti siaurų priemonių, pvz.: vielos, virvutės. Ant spaudžiamųjų tvarsčių, dedame skarelę ir surišame vieną mazgą, po mazgu dedame pagaliuką ar kitą tvirtą pailgą daiktą, ir sukame tol, kol nustos kraujuoti, galus užfiksuojame, jei yra, nuimame žiedus ir apyrankes, ant kaktos parašome uždėjimo laiką, įtveriame galūnę, ją apšiltiname (galūnė turi būti pabalusi, neturi skaudėti, suktukas turi matytis, jo galai gerai užfiksuoti).
8. Panaudojant timpą – visada esant galūnės amputacijai ir ilgalaikio suspaudimo atveju (kai galūnė yra prispausta ir jos negalima greitai išlaisvinti, užspaustoje galūnėje gaminasi toksinai, kurie greitai išsisklaido po organizmą ir jį apnuodija).
Naudojant timpą pasodiname ar paguldome sužeistąjį, kuo arčiau žaizdos krašto, link širdies ant plono rūbo prispaudžiame timpos galą, kita ranka patempiame ir vyniojame ją, kad viena vija per pusę dengtų ankstesnę viją, galą užfiksuojame, ant kaktos parašome uždėjimo laiką.
Pagrindiniai vidinio kraujavimo požymiai:
a) išblyškimas;
b) drebulys, pila šaltas prakaitas;
c) dažnas paviršutinis kvėpavimas;
d) dažnas silpno prisipildymo pulsas;
e) troškulys;
f) silpnumas, nerimas, gali nualpti.

PMP, įtariant vidinį kraujavimą:
a) nuraminkite nukentėjusįjį (pasakykite, kad jūs žinote, kaip jam padėti ir viskas bus gerai, paprašykite, b) suteikite reikalingą patogią padėtį:
pasodinkite, jei įtariate kraujavimą į krūtinės ląstą (dusina, pamėlsta oda, atsikosti krauju, sužeista krūtinė-žaizdą hermetizuokite);
paguldykite, sulenkite kojas, jei įtariate kraujavimą į pilvo ertmę (skauda pilvą, sužeistas pilvas, buvo smūgis į pilvą)
c) įtariamo kraujavimo vietoje dėkite šaltį (kompresą ar šaltą daiktą);
d) apklokite, kad nesušaltų;
e) vystantis šokui, pakelkite galūnes (išskyrus atvejį, kai sužeidžiama į pilvą), nuleiskite galvą (jei galva nesužeista).
f) skubiai vežkite pas medikus.