Vėgeles gruodžio 15-sausio 15 d.,
lydekasvasario 1-balandžio 20 d.,
sterkus kovo 1-gegužės 20 d.,
kiršlius kovo 1-gegužės 15 d.,
salačiusbalandžio 1-gegužės 15 d.,
žiobriusgegužės 15-birželio 15 d.,
otusgegužės 1-liepos 31 d.,
upėtakiusspalio 1-gruodžio 31 d.,
sykusspalio 1-gruodžio 31 d.
Medžioti galima čia...
Pranešimai: 16012 Vieta: Vilnius Įstojęs: 01.12.07
Parašyta 2008/11/25/ 11:36:44
Šeštasis jausmas
Žuvų signalizavimo sistema ta pati, kaip ir kitų gyvūnų. Turi žuvys ir ypatingą šeštąjį pojūtį, kuris leidžia joms plaukioti naktį, drumstame vandenyje, nesusiduriant su kliuviniais ir vienai su kita. Lydeka, pavyzdžiui, nematydama praplaukiančios pro šalį žuvelės, tiksliai puola ir ją pagauna. Šeštąjį pojūtį turi žuvies šoninė linija, kuri fiksuoja pačius silpniausius vandens virpesius. Žuvų regėjimas labai skiriasi nuo kitų gyvūnų. Skaidriame vandenyje žuvys mato už 10-12 metrų, bet ryškiai - iki pusantro metro. Žuvų regėjimo kampas labai didelis, jie mato daiktus kiekviena akimi 150-170 laipsnių kampu. Virš vandens esančius daiktus jos mato kitaip, nei mes, nes paviršius laužia šviesos spindulius. Geriausiai matomi tiesiai virš akių kabantys daiktai: šaka, paukštis, vabzdys, o kiek į šoną, ypač, kai vandens paviršių šiaušia bangelės, žuvis išvis nemato. Lūžtančių spindulių ypatybės leidžia žuviai matyti paslėptus objektus. Pavyzdžiui, sėdintis ant kranto žvejys nemato žuvies, o ji mato jį puikiausiai.
Pranešimai: 16012 Vieta: Vilnius Įstojęs: 01.12.07
Parašyta 2008/11/25/ 11:37:33
Žuvys skiria spalvas.
Pavyzdžiui, karosai pažįsta geltonas, oranžines spalvas, ešeriai - raudoną, todėl taip svarbu yra parinkti tinkamą masalo spalvą. kablį su raudonu slieku ar blizgę su raudonu elementu ešeriai griebia labiau. Spalvas geriau skiria tos žuvys, kurios plaukioja ties paviršiumi, nei dugninės žuvys. Akyliausi iš visų yra dieniniai plėšrūnai. Iš to galima daryti išvadą, kad geram kibimui darys blogą įtaką į vandenį krintantis žvejo šešėlis, vaikščiojimas pakrante, staigūs mostai meškere ir panašiai. Bet galima stebėti ir priešingą reakciją: nuolat maitinamos žuvys plaukia prie žmogaus. Suveikia sąlyginis refleksas. Daugelis žvejų mano, kad storas valas nubaido žuvis, tačiau seni kaimo žvejai gaudo žuvis 0,5-0,8 mm skersmens valu ir pagauna didelius egzempliorius. Galbūt šiuo atveju žuvis storą valą palaiko augalo stiebu.
Pranešimai: 16012 Vieta: Vilnius Įstojęs: 01.12.07
Parašyta 2008/11/25/ 11:38:26
Žuvies klausa taip pat turi savo ypatybes.
Žmogus girdi garsą dėl oro virpėjimo, o žuvis - vandens. Išimta iš vandens žuvis apkursta. Tačiau ir vandenyje žuvis ne visus garsus girdi vienodai. Tie garso šaltiniai, kurie nesiliečia su žeme, žuviai negirdimi. Tai žingsniai, mašinos variklio gausmas, kuolų kalimas, medžių kirtimas ir t.t. O žmonių balsai? Daugelis tvirtina, kad beveik negirdimi. Ypač žuvis gąsdina smūgiai per vandenį: stiprus plūdės ar svarelio pūkštelėjimas, irklo pliaukšėjimas. Tačiau būna ir priešingai: šamų gaudytojai vilioja ūsuotuosius kvakle, spiningautojai pastebėjo, kad kartais plėšrūnė griebia blizgę, kai ši paliečia vandens paviršių. Kai kurie karpininkai koja nudrebia dalį skardžio, tvirtindami, kad krentančių žemių garsas vilioja žuvis. Didelių ešerių medžiotojai teliuškuoja meškerės kotu vandenį, esą tai vilioja ešerius, bet atbaido smulkmę. Visa tai taip pat galima paaiškinti sąlyginiais refleksais, susijusiais su maistu. Kvaklė primena varlės kvaksėjimą ar tą garsą, kai ji įšoka į vandenį, įkritusi blizgė - iššokusią į paviršių žuvytę, o krentanti žemė garantuoja, kad toje vietoje bus kirminėlių.
tidass parašė:
cituoju is: http://www.baldsta.tvk.lt/projektas/zuvys/lynas.htm "šios žuvies kraujo serumas nuodingas. Nuodingumas dingsta, pakaitinus iki 70°C, t.y. lyną gerai iškepus."
Pala pala neisibegekit i lankas
Lyno kraujas visiskai neturi toksinu- cia kita zuvis (nepamenu dabar kokia - turi toksiska krauja)
O lynas tiksliau lino oda turi toksinu ir taip prie 70 laipsniu ir daugiau tie toksinai neutralizuojasi
O rukau linus kokiu 15 metu paprasciausiai nevalgom ir visiem sveciau draudziu valgyt rukyto lyno oda
Beje.. nera ten jau labai ir toksiska ta oda- as asmeniskai du kartus pablogavau, o trecia kart (rukytas buvo tikrai saltai ~50-60l aipsniu) nebejauciau jokio poveikio- turbut igavau imuniteta
tidass parašė:
gal geriau lyna kepti negu rukyti? neesu ragaves rukyto lyno, nenoriu gincytis, bet keptas lynas baisiai skanus, ypac jo odele, galima pirstus praryt!
Sutinku, bet kai per 3 dienas prisigaudydavau apie 10-15 kg tai ir rukau, kad ilgiau issilaikytu
P.S. i saldikli lyno nededu, nes skonis pasikeicia, bet saldiklis ir privalumas- toksinai neutralizuojasi ir prie minuso
esu islaikes lyna saldytuve, ne saldiklyje apie 1 sav, tai patikekit, tikrai nesigailejau, mat niekad nededu ant zuvies druskos, kuri per ilgesni laika isigeria i mesa zuvies ir tampa suri, o dedu ivairius prieskonius zuviai, kuo ilgiau laikai isprieskoniuota zuvi - tuo skanesne! zinoma nereiktu per ilgai laikyt..
Kiekvienas ginklas turi savo charakterį. Telieka padėti jam atsiskleisti.
Izraelio mokslininkai dar kartą paneigė paplitusį mitą, kad žuvų atmintis tesiekia vos kelias sekundes: jie nustatė, kad žuvys gali atsiminti tai, kas įvyko prieš 5 mėnesius.
Jau kiek anksčiau šį mitą sugriovė 15 metų amžiaus Rory Stokes'as, Australijos Mokslo ir Matematikos mokyklos studentas, įrodęs, jog auksinės žuvelės prisimena ne mažiau kaip šešių dienų praieties įvykius.
Dabartinio tyrimo metu Techniono technologijos instituto Haifoje mokslininkai eksperimentavo su tvenkiniuose auginamomis jaunomis žuvimis, siekdami, kad jos įsimintų tam tikrą garsą, pranešantį apie maitinimo pradžią - eksperimento idėja labai panaši į Rory Stokes'o. Po mėnesį trukusių treniruočių žuvys buvo paleistos į laisvę, rašo The Telegraph.
Po penkių mėnesių tyrėjai pakartojo žuvims įprastą garsą ir nustatė, kad suaugusios žuvys jį vis dar atsimena jos susirinko papietauti. Pasak mokslininkų, eksperimentas įrodė, kad žuvų atmintis siekia mažiausiai 5 mėnesius.
Tokia išvada, pasak specialistų, atskleis naujas žuvivaisos ūkių galimybes: žuvis bus galima auginti natūralioje aplinkoje, nenaudojant aptvarų ir neteršiant aplinkos. Išmokytos žuvelės galės būti paleistos bręsti į laisvę, o po kelių mėnesių jas bus galima susigrąžinti naudojant specifinius garsus.
Kiekvienas ginklas turi savo charakterį. Telieka padėti jam atsiskleisti.
zebai11 2022/07/07/ 17:25:51 kuršių mariose galima povandeninė žvejyba?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:55:55 12. Povandeninė žvejyba leidžiama Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus rekreacines zonas. Kas gali paaiškinti, kur prasideda ir kur baigiasi rekreacinė zona pajūryje?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:54:08 Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:53:58 Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
doncas 2020/07/17/ 00:03:34 Sveiki. Gal kam didelės dėžės šaldytiems trofėjams, kas į Norgę važinėja. Polistirolas, išorė 118× 78× 78,5 cm. Sienelė 8 cm. Dangtis irgi 8 cm storio. Kaunas. 20 pinigų.