TITULINIS FORUMAS MŽ TAISYKLĖS RAAD TELEFONAI STRAIPSNIAI FOTO GALERIJA VIDEO GALERIJA PADĖKOS TRANSLATE
2024/03/28/ 21:17:00   
Navigacija
Klubo rekvizitai
Siuntimai
Web nuorodos
Duk
Paieška
Kontaktai
Žiniasklaidai
Reklama
Tinklapio administratoriai
Forumo temos
Naujausios temos
Nuo ko pradėti
Kur medzioti galima?
Matomumas ežeruose
Medžioklė Norvegijoje
Nesąmonės, bet juokinga!


Karščiausios temos
Kas čia brakonieriai?[2535]
Medžioklė Norvegijoje[2352]
Hidrokostiumai (ben...[2324]
Projektas įžuvink e...[1625]
Grįžau iš medžioklė...[1337]

Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 7
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 1,676
Neaktyvūs nariai: 2
Naujausias narys: Beaver
Paskutiniai straipsniai
Kaip saugiai ir efek...
Šamas žiemą ir vasarą
Karpių medžioklė
"TAI YRA" vandens sk...
Palaukiminė meždioklė
Populiariausi straipsniai
Stacionari rūkykla
Povandeninė žūklė – ...
Gaminam rūkyklą
Povandeninė medžiokl...
Retos ir nykstančios...
Klubo rėmėjai
Profilis facebook'e
Reklama
Paskutiniai Komentarai
GintarasGVE
Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
Žiūrėti

GintarasGVE
12. Povandeninė žvejyba leidžiama Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus rekreacines zonas.

Kas gali paaiškinti, kur prasideda ir kur baigiasi rekreacinė zona pajūryje?
Žiūrėti

legris
Gaila,kad tik dabar paskaiciau Sokiai pokiai
Žiūrėti

gasas
fantastika!
Žiūrėti

mb
Geras atidarymas! Sveikinimai Ploja
Žiūrėti

Richi
Gera !!!
Žiūrėti

Naujausi filmai
Spearfishing... [29/10-17]
Šamų medžiok... [19/02-15]
Šamų medžiok... [12/02-15]
Nardymas po ... [12/02-15]
Halibutų med... [12/02-15]
Spearfishing... [01/09-14]
Freedving Ai... [04/08-14]
Elektrėnų ma... [14/10-13]
TV laida "Ap... [01/07-13]
Baltuju Laka... [11/08-12]
Medžioti draudžiama
Vėgeles
gruodžio 15-sausio 15 d.,
lydekas
vasario 1-balandžio 20 d.,
sterkus
kovo 1-gegužės 20 d.,
kiršlius
kovo 1-gegužės 15 d.,
salačius
balandžio 1-gegužės 15 d.,
žiobrius
gegužės 15-birželio 15 d.,
otus
gegužės 1-liepos 31 d.,
upėtakius
spalio 1-gruodžio 31 d.,
sykus
spalio 1-gruodžio 31 d.

Medžioti galima čia...

Hidrokostiumai
Hidrokostiumai medžioklei.
Hidrokostiumai, arba tiesiog kostiumai – būtina povandeninio medžiotojo įrangos dalis.

Pagrindinė kostiumo paskirtis – saugoti kūną nuo šalčio, nes netgi prie +30 C temperatūros po kelių plaukiojimo valandų galima sušalti.
Skirtingoms sąlygoms ir temperatūroms sukurta daugybė įvairių storių ir konstrukcijų kostiumų. Yra trys kostiumų tipai:
- sausas,
- pusiau sausas.
- šlapias.

Sausi hidrokostiumai visiškai izoliuoja naro kūną nuo vandens. Paprastai jie gaminami iš specialios daugiasluoksnės kaproninės medžiagos, kombinezono arba sandariai sujungiamų striukės ir kelnių formos. Turi nenuimamus batus, hermetiškas pirštines, vieną ar kelis oro nuleidimo vožtuvus, štucerį oro padavimui nuo reguliatoriaus. Po šiuo kostiumu paprastai dar papildomai apsirengiama, tokius kostiumus paprastai naudoja narai profesionalai.

Dėl savo gremėzdiškumo, didelės kainos ir nepatogumo medžiojant, praktiškai medžioklėje nenaudojami, užtat labai plačiai taikomi povandeniniuose darbuose, naudojami speleologų, ar neriant po ledu. Nors kai kurie žieminės medžioklės mėgėjai gan sėkmingai naudoja juos nardydami negiliuose telkiniuose.

Pusiau sausi paprastai gaminami iš neopreno. Ant kostiumo riešų, kaklo ir klešnių turi specialias movas - obtiuratorius, neleidžiančias vandeniui pratekėti į kostiumą. Hermetiškas užtrauktukas būna įtaisytas už nugaros, per krūtinę arba per krūtinę aplenkiant kaklą. Jeigu toks kostiumas atitinka jūsų dydį, o obtiuratoriai teisingai uždėti, vanduo į tokį kostiumą praktiškai nepatenka.
Pusiau sausus gamina visokių dydžių ir pasiuvimo, ir pagrinde jie skirti daivingui. Žiemą ir šaltame vandenyje juos sėkmingai naudoja ir medžiotojai, nors dėl kieto užtrauktuko ir dvisluoksnio gumos audinio jis stipriai varžo judesius. O reiškia, ir nuovargis atsiranda žymiai greičiau.

Šlapio tipo kostiumai yra populiariausi ir paplitę visame pasaulyje. Sukurta daugybė modelių, patenkinsiančių bet kieno skonį ir poreikius. Iš pavadinimo aišku, kad vanduo į jį patenka, bet patekęs niekur iš jo nedingsta. Arba beveik niekur nedingsta. Sušilęs nuo kūno šis vanduo toliau tarnauja kaip izoliatorius, o jam greitai atšalti trukdo neoprenas.

Modelių yra daugybė, todėl pabandysime išsiaiškinti su pagrindiniais tipais. Pagal dangą galima juos suskirstyti:
- su pamušalu iš vienos pusės
- su pamušalu iš abiejų pusių
- pliki – be pamušalo.

O pagal konstrukciją:
- mono kostiumai
- kombinezonai
- trumpi kombinezonai, be šalmo, su rankovėmis iki alkūnių, šortais iki kelių.

Populiariausias medžiotojų tarpe modelis: striukė su šalmu ir kelnės. Kombinezono stiliaus kelnės vadinamos long john, jos gaminamos arba su plonesne (3-4 mm) viršutine dalimi, su įvairiais užtrauktukais. Toks modelis šiltesnis, bet ir kvėpuojasi su juo sunkiau, nes dvigubas neopreno sluoksnis stipriau apspaudžia krūtinę. Trumpos kelnės (vadinamos waistband trousers) siekia krūtinę, nesudaro papildomo pasipriešinimo kvėpavimui, todėl dažniausiai ir naudojamos medžioklei.

Scuba divingui labiau naudojami „universalūs“ arba „modulinio“ tipo kostiumai. Juos sudaro kombinezonas (paprastai be šalmo) su rankovėmis, šalmas, ir atskira liemenė, dedama ant kombezo viršaus, arba naudojama atskirai šiltame vandenyje. Kostiumams, tiksliau – neoprenui daro pamušalą, kuris suteikia jam papildomo tvirtumo, saugančio nuo įpjovimų ir plyšimų, o taip pat tam, kad palengvinti užsidėjimą. Kai kuriuose kostiumuose vidinis pamušalas daromas iš sintetinio pliušo, padengto titaniniu užpurškimu. Titanas atspindi infraraudoną spinduliavimą, dėl ko tokie kostiumai kiek šiltesni.

Kostiumai su dvigubu padengimu – patys tvirčiausi ir kiečiausi, dažniausiai naudojami scuba diverių. Šiai narų kategorijai ne tiek svarbus judesių laisvumas ir kvėpavimo lengvumas, šilumos nėrimui jiems pakanka, ir švino kiekis ant diržo nėra tiek svarbus. Svarbiausia jiems – kad kostiumas būtų tvirtas, būtų lengva ir paprasta jį apsirengti, ir būtų ... gražus ir ryškus, su daugybe „navarotų“ ir „pribambasų“.

Tokie kostiumai komplektuojami visom įsivaizduojamom užtrauktukų kombinacijom, visokiais antkelias/antalkūniais, specialiais plonesnio neopreno gabalais galūnių lenkimo vietose ir ant kaklo. Išdažyti jie būna visomis vaivorykštės spalvomis ir turi daugybę detalių. Dabar labai populiarūs modeliai su specialaus, labai malonaus pačiupinėti pliušo pamušalu. Užtrauktukų vietose būna dar ir guminiai vandens stopai.

Medžioklei tokie kostiumai netinka. Tai dar nereiškia, kad su jais neįmanoma medžioti, tiesiog jie skirti divingui. Kokie bebūtų geri užtrauktukai, jie vistiek leidžia vandenį, beto suteikia nereikalingą kietumą. Pamušalas, o tuo labiau pliušas sulaiko gan storą vandens sluoksnį tarp kūno ir kostiumo, o kadangi kūnas skirtingose vietose turi skirtingą temperatūrą, tokios vietos greičiau atšala.

Šiuolaikinės medžiagos, naudojamos pamušalams, yra gan minkštos ir elastingos, bet priklijuotos ant neopreno, paverčia jį gan kieta konstrukcija – pamušalas – klijai – neoprenas – klijai – medžiaga. Tai galbūt ne taip svarbu nardant su scuba 1-1,5 val, bet labai svarbu medžiojant – po 4-5-6 ir daugiau valandų.

Kostiumai su viengubu padengimu – labiausiai paplitę medžiotojų tarpe ir visiškai teisėtai užima lyderio pozicijas. Būna trijų rūšių:
- medžiaga prie kūno
- medžiaga iš išorės
- kombinuoti.

Medžiaga prie kūno principu buvo gaminami patys pirmieji šlapio tipo kostiumai. Paprastai jie turėjo užtrauktukus ir turėjo atskirą šalmą. Tokį kostiumą lengva užsidėti, nes medžiaga gerai slysta per odą, bet jie ir šaltesni, nes sudaro galimybę vandeniui judėti tarp kūno ir kostiumo. Beto, niekuo neapsaugota guma lengvai pažeidžiama ir plyšta užsikabinus už kerplėšų ar kriauklelių, ypač per alkūnes, kelius, galvą.

Atvira pora kostiumai turi padengimą iš išorės. Šie kostiumai medžiotojų tarpe patys populiariausi ir masiškiausi, dažnai juos taip ir vadina – medžiokliniais. Šių kostiumų „pamušalas“ yra iš išorės, o viduje tėra plikas ir lipnus mikroporėto neopreno sluoksnis. Kiekviena tokio neopreno pora veikia kaip mikro siurbtukas, kuris prilimpa prie kūno ir neleidžia vandeniui po kostiumu cirkuliuoti. Toks kostiumas neturi užtrauktukų. Jį sunkiau užsidėti, jis dedamas pirma pasimuilinus kūną šampūnu arba muilu, arba dedamas vandenyje. Bet užtat koks jis šiltas ir komfortiškas!!! O jeigu toks kostiumas turi dar ir vandens stopus, vanduo į jį išvis nepatenka. Išorinis audinys gerai saugo nuo įpjovimų ir įplyšimų, o tamsi arba kamufliažinė spalva geriau slepia jus nuo žuvų.
Kamufliažas būna ypač svarbus medžiojant labai baikščią žuvį, tokią kaip sazanas, šapalas, meknė ir tt, kurias galima medžioti iš pasalos.

Kombinuoti kostiumai – tai kaip bandymas apjungti geriausias įvairių tipų kostiumų savybes, bet jie vargu ar reikalingi rimtam medžiotojui. Skirtumas tik tame, kad gaminami su daugiau vandens stopų, o viršutinė kombinezono dalis (kelnių long john) daroma irgi atvira pora. Bet didesnė vidinio paviršiaus dalis visdėlto turi pamušalą, ir vanduo gali juo cirkuliuoti.

Kostiumai be padengimo (pliki) – atskira rūšis. Tai sportiniai kostiumai, skirti ekstremaliam nardymui į didelius ir labai didelius gylius, medžioklei šaltame vandenyje. Jie labai elastiški ir minkšti, o reiškia nardant reikalauja minimalių energijos sąnaudų, tokiu būdu leidžiantys sportininkui parodyti visus savo sugebėjimus. Labiausiai juos renkasi freediveriai.

Juk judėdamas po vandeniu, žmogus turi įvekti vandens pasipriešinimą, o taip vandens trinties į kostiumą (ir įrangos detales) jėgas. Ta va, padengtas iš išorės audiniu kostiumas vandenyje veikia kaip švitrinis popierius, maksimaliai priešindamasis vandens slydimui. Išvada – reikia atsikratyti audinio ir padaryti išorinį paviršių maksimaliai glotniu. Vidinis pamušalas tik kietina kostiumą ir prideda šalčio, todėl atsisakome ir jo. Ir gavosi kostiumas – maksimaliai elastingas, slystantis vandenyje kaip delfino oda, labai šiltas ir komfortiškas. Vienintelis trūkumas – švelni guma, kuri labai jautri mechaninėms apkrovoms, įpjovimams ir plyšimams. Tokį kostiumą reikia užsidėti ir nusiimti tik su vandeniu ir šampūnu, labai atsargiai, o ir vandenyje stengtis jo nesuplėšyti. Bet užtat jūs gaunate neįsivaizduojamą malonumą: visiška judesių laisvė, komfortas, lengvas kvėpavimas paviršiuje ir rekordinis laikas po vandeniu. Kad tokie kostiumai būtų kiek tvirtesni, labiausiai kritinėse vietose įsiūna sustiprinimus, kurie praktiškai nekenkia kostiumo darbui ir nejaučiami.

Yra ir kitų būdų padidinti termoizoliacines kostiumų savybes, pavyzdžiui naudojant atspindinčius šiluminį spinduliavimą padengimus, užpurškiant mikro sluoksnį titano arba biokeramikos (biotermic). Titanas padidina kostiumo šilumines savybes 7-11 proc, o biokeramika - 10-16 proc. Tokie padengimai ne tik daro kostiumą šiltesniu, bet ir leidžia esant reikalui užsidėti kostiumą be šampūno (tiesa tada rizika suplėšyti kostiumą didėja).

Kitas būdas šiltinti kostiumą – didesnė kostiumo hermetizacija, ty modernesni dvigubi vandens stopai, hermetizuojančios manžetos ant pirštinių ir batukų, dvigubas stopas striukės ir kelnių jungimosi vietoje.

Sekantis būdas – papildomi „apatiniai“ rūbai: marškinėliai, liemenės, šortai, pošalmiai. Jie neturi būti storesni 2-3 mm ir paprastai dėvimi po kostiumu, nors yra šortai, dėvimi ant kostiumo viršaus – kad užsandarinti striukės-kelnių sandūrą.

Pirštinės ir kojinės – ne mažiau svarbi ekipiruotės dalis, ypač šaltam vandenyje. Nevykusiai parinkus, ar tiesiog pamiršus juos namie, galite netekti viso malonumo nuo nėrimo.

Kojinės turi patogiai ir prigludę „sėdėti“ ant kojos. Turi gerai apgaubti kostiumą, nebūti suplyšę, neleisti per siūles vandens. Kojinės storis turi būti toks, kad plaukmens kišenė nespaustų kojos. Per maži plaukmenys taps tikra kankyne, kojos greičiau sušals, gali sutraukti kojos raumenis. Kojines paprastai gamina 3, 5 ir 7 mm storio. Labai šaltam vandeniui naudoja 9-10 mm storio kojines. Savaime suprantama, storai kojinei ir plaukmuo turi būti atitinkamai didesnis.

Kartais būna, kad išlipus iš vandens reikia pėsčiomis nueiti tam tikrą atstumą. Nuo tokio vaikščiojimo kojinės dėvisi, ypač prie kojos pirštų ir ant kulno. Iš pradžių neoprenas labai suplonėja, paskui prasitrina ir plyšta. Kad to išvengti, ant kojinės pėdos klijuoja specialų guminį protektorių, arba visą pėdą gamina iš storesnio ir kietesnio neopreno.

Batelius naudoja tik diveriai, medžiotojai juos retai naudoja. Mat bateliai paprastai turi užtrauktuką, o jis kaip žinia leidžia vandenį. Diveriai su bateliais naudoja plaukmenis su atvira pėda. Kadangi batelių pėda yra stora ir tvirta, plaukmenis reikia pasirinkti 1-2 – viem dydžiais didesnius.

Pirštinės atlieka dvi funkcijas: jos saugo rankas nuo traumų ir sužeidimų, ir aišku - šildo. Vasarą, šiltame vandenyje patogiausia naudoti plonas penkiapirštes pirštines, su plonos odos sustiprinimais delnuose, o iš viršaus – neoprenu. Su tokiom pirštinėm lengva ir patogu laikyti ginklą, sučiupta žuvis neišslysta, o jeigu ranka pakliūva po žuvies žiaunom – pirštai ir delnas lieka sveiki. Jeigu neturite specialių pirštinių, galite naudoti ir paprastas medžiagines ar statybines pirštines. Atšalus vandeniui jau reikia šiltesnių pirštinių: 3 arba 5 mm storio. Penkiapirštės 5 mm pirštinės dėl savo storio jau darosi nepatogios. 10 C temperatūros vandenyje labai gerai yra naudoti tripirštes. Na, o lediniam žiemos vandeniui geriausiai tinka komplektas iš 7 mm: tripirštė dešinei rankai ir dvipirštė kairei. Kad pailginti neopreninių pirštinių tarnavimo laiką, galima išmirkyti jų delnų ir vidines pirštų puses hermetiku, tada ir ginklas rankoje tvirčiau „sėdi“. Pirštinė turi būti minkšta, patogi, lengvai ir laisvai jaustis ant rankos, nespausti ir nesiremti į pirštų galiukus.

Labai svarbu (ypač šaltam vandenyje) tai, kaip pirštinės priglunda prie kostiumo. Sandūra neturi leisti vandens, ir jokiu būdu nespausti riešo – kitaip rankos ims šalti.

Kaip jau sakyta, kostiumo apšiltimui naudojami ir papildomi rūbai. Bet savaime suprantama, jokiu būdu ne vilnonio ar medvilninio! Tik neopreninio! Dažniausiai naudojamos liemenės be rankovių ir šalmo (marškinėliai), arba su šalmu. Neverta vaikytis storio – optimaliausia naudoti 3-4 mm. Geriausia, jeigu tokie marškinėliai neturi jokio pamušalo, tada jie prilimpa prie kūno ir kostiumo ir maksimaliai šildo, tuo pačiu visai nevaržant kvėpavimo.

Po šalmu kartais dedamas pošalmis, bet jeigu jis pernelyg ankštas ir stipriai apspaudžia galvą, geriau jo išvis atsisakyti. Galima jį užsimauti ir ant šalmo, jeigu tai patogu. Geriausi pošalmiai yra 2-3mm storio ir turi specialią peleriną, tolygiai dengiančią pečius ir kaklą, o ant veido – plonas ir švelnus obtiuratorius su skylėmis kaukei ir snorkeliui.

Šortus, kaip ir marškinėlius, dažnai naudoja po kostiumu, deja tai yra klaida. Geriau juos dėtis ant kostiumo viršaus, tokiu būdu maksimaliai užhermetizuojant striukės-kelnių sandūrą, o ant viršaus dėtis diržą.


Straipsnis patalpintas leidus "Nadyk" administracijai
www.nardyk.lt
Komentarai
tidass 2009/01/02/ 17:48:17
idomus straipsnis, bet butu idomu zinoti mazdaug vandens temperaturia, prie kurios galima lysti i vandeni su atitinkamu kostiumo storiu. eek
Fanas966 2009/01/05/ 09:02:07
temperatura temperaturai nelygu. man vasara su 7mm nebus karsta. t.y. 15C temp. su 7mm komfortiskai jauciuosi apie 2.5val.
Inzinierius 2011/01/01/ 19:13:30
Geras straipsnis.
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nuostabu! Nuostabu! 0% [Nėra balsų]
Labai gerai Labai gerai 100% [3 Balsų]
Gerai Gerai 0% [Nėra balsų]
Patenkinamai Patenkinamai 0% [Nėra balsų]
Blogai Blogai 0% [Nėra balsų]
Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Atsitikitinis vaizdelis


Varžybos Neriam taurė 2010
Batimetriniai žemėlapiai
Šaukykla
Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.

zebai11  
2022/07/07/ 17:25:51
kuršių mariose galima povandeninė žvejyba?

GintarasGVE  
2022/04/15/ 12:55:55
12. Povandeninė žvejyba leidžiama Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus rekreacines zonas. Kas gali paaiškinti, kur prasideda ir kur baigiasi rekreacinė zona pajūryje?

GintarasGVE  
2022/04/15/ 12:54:08
Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?

GintarasGVE  
2022/04/15/ 12:53:58
Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?

doncas  
2020/07/17/ 00:03:34
Sveiki. Gal kam didelės dėžės šaldytiems trofėjams, kas į Norgę važinėja. Polistirolas, išorė 118× 78× 78,5 cm. Sienelė 8 cm. Dangtis irgi 8 cm storio. Kaunas. 20 pinigų.

Rodyti daugiau pranešimu
Naujausios nuotraukos
Norvegija 2020
Norvegija 2020
2020/11/03/ 08:48:21

Vienos Norvegijos istorija apie klubo išvyką
Vienos Norvegijos is...
2019/10/24/ 00:08:00

Vienos Norvegijos istorija apie klubo išvyką
Vienos Norvegijos is...
2019/10/24/ 00:07:07

Apklausa
Kaip dažnai medžiojate?

Kelis kartus per savaitę sezono metu

Kartą per savaitę sezono metu

Kartą per mėnesį sezono metu

Kartą, du sezono metu

Norėdamas balsuoti turite prisijungti.

Rezultatai
Komentarai : 0
Apklausų archyvas
Lietuvos žemėlapis
Skaitliukas
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Google Analytics
Google +
„Povandeninė žūklė
© Povandeninės medžioklės klubas 2007-2022
Povandeninė žūklė - viskas apie tai!

Bet kokią informaciją kopijuoti yra griežtai draudžiama be administracijos sutikimo