Vėgeles gruodžio 15-sausio 15 d.,
lydekasvasario 1-balandžio 20 d.,
sterkus kovo 1-gegužės 20 d.,
kiršlius kovo 1-gegužės 15 d.,
salačiusbalandžio 1-gegužės 15 d.,
žiobriusgegužės 15-birželio 15 d.,
otusgegužės 1-liepos 31 d.,
upėtakiusspalio 1-gruodžio 31 d.,
sykusspalio 1-gruodžio 31 d.
Medžioti galima čia...
Keletas įspūdingų Lietuvos ežerų II dalis
Virintai
Virintai - ežeras Molėtų rajone, už 6 km. Nuo rajono centro. Ežerą supa kalvos, vietomis apaugusios mišku. Kitur - dirbami laukai ir pievos. Virintai pasiekiami važiuojant Vilniaus Utenos keliu bei keliu į Skudutiškį. Iš ežero išteka Virinta Šventosios kairysis intakas. Ežeras gana ilgas 4,5 km, didžiausias plotis -1,2 km. Didžiausias ežero gylis 34,8 m yra į šiaurę nuo salos, vidutinis gylis 10,5 m. Plotas 257,6 ha. Į Virintus įteka keli upeliai, išteka jau minėta Virinta. Atabradas siauras, smėlingas. Įlankose, upelių žiotyse bei ištakose pakrantės uždumblėjusios ir smarkiai užžėlusios. Vanduo ežere dėl ištirpusios kreidos yra neskaidrus.
Virintų ežere gyvena aukšlės, ešeriai, karšiai, kuojos, lydekos, lynai, plakiai, pūgžliai, raudės, stintos.
Meškeriotojus ypač domina ešeriai, karšiai ir lydekos. Karšių populiacija gana gausi, bet jie auga lėtai, nes mitybos sąlygos nėra itin tinkamos. Tačiau suviliojus juos geru jauku, jie puikiai kimba ir žiemą ir vasarą. Lydekos auga greičiau, nes ežere gausu aukšlių ir smulkių plakių. Kuojos kaip ir karšiai, auga lėtai, bet užkimba gana stambių. Vasarą didelės kuojos sugaunamos masalui naudojant tešlos rutuliukus, šutintus kviečius, duonos minklę. Šį masalą mėgsta ir stambios raudės, kurios būriais sukinėjasi plūdenų prižėlusiose įlankose. Labai gerai ežere jaučiasi ešeriai, tad galima sugauti kilograminių ir didesnių. Kadangi ežere daug seklių, patartina apie juos ieškoti stambių ešerių. Virintos ištakose bei apžėlusioje įlankoje galima sugauti gražių lynų. Raudžių pagaunama rytineje ežero dalyje apie salą. Čia neblogai kimba lydekos, ešeriai, pasitaiko lynų. Vietomis galima meškerioti ir nuo kranto, bet geriausia žūklauti iš valties.
Alaušai
Alaušai, dažnai vadinami Balninkų ežeru, yra Molėtų rajone, prie Balninkų miestelio. Ežero šlaitai daugiausia statūs, šiek tiek lėkštesni vakarinėje dalyje. Aplink ežerą plyti dirbami laukai, šiaurinė dalis apaugusi medžiais. Pakrantės sausos, tik šiaurvakarinis krantas užpelkėjęs. Tai Šventosios baseino ežeras, į kurį įteka du upeliai, o išteka vienas. Alaušai 3.5 km ilgio trikampio formos ežeras, siaurėjantis į šiaurės vakarus. Atabradas daugiausia smėlingas. Didžiausias plotis 1.3 km, didžiausias gylis yra pietiniame ežero pakraštyje ir siekia 15.5 m. Vidutinis gylis 6.2 m, plotas 258.6 ha. Vandens skaidrumas 2 3 m. Ežere yra dvi salos.
Karšinio seliavinio tipo ežere gyvena ešeriai, karšiai, kuojos, lydekos, lynai, plakiai, pūgžliai, raudės, seliavos.
Alaušuose vyrauja nedideli karšiai. Lydekos, kaip ir ešeriai, daugiausia domina šį ežerą aplankančius meškeriotojus.Ypač įdomi vasarą ir žiemą ešerių žūklė, nes pasitaiko labai stambių. Žiemą jie gaudomi avižėlėmis ir blizgėmis, vasarą - spiningu ir plūdinėmis su mailiuku ant kabliuko,taip pat meškerėmis is valčių.Sugaunama stambių kuojų,o seklesnėse vietose, kur daug vandens augalų, užkimba stambių lynų ir raudžių.
Ant ežero kranto įsikūręs jaukus ir gražus Balninkų bažnytkaimis, kuriame yra paštas, kavinė, parduotuvė. Ežeras įdomus tuo, kad į šiaurę nuo jo upeliais sujungti tyvuliuoja 10 nedidelių, bet žuvingų ežeriukų, o netoliese gana žuvingas Geliu ežeras.
Alaušas (Anykščiu r.)
Ežeras Anykščiu rajone, Svedasų miestelio pakraštyje, ir jo nereikia painioti su didžiuoju Alaušu Utenos rajone. Kiaušinio formos ežero plotas 49 ha. Pietrytinė dalis giliausia 7.6 m, šiaurinė šiek tiek seklesnė. Vidutinis gylis 3.67 m. Pietrytiniai krantai pelkėti, šiauriniai, prie pat miestelio, gana aukšti. Iš vakarinės ežero dalies išteka upelis.
Alauše gyvena aukšles, ešeriai, karosai, karšiai, kuojos, lydekos, lynai, pūgžliai, raudės. Meškeriotojus ypač domina Alauše pagaunami karšiai ir ešeriai. Karšiai gerai kimba žiemą ir vasarą duburių šlaituose. Įdomi raudžių ir kuojų žūklė, nemažai sugaunama lydekų .Svedasų miestelyje yra keli barai, parduotuvių, paštas.Kitoje Svedasų pusėje tyvuliuoja žuvingas Beragis (Svedasas).
Elektrėnų marios
Elektrėnų marios yra vienas didžiausių, po Kauno ir Antalieptės marių, vandens telkinys, sukurtas žmogaus. Marios telkšo Trakų rajone, pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno, Elektrėnų miesto pašonėje. Šis tvenkinys suformuotas 1961 1962 m. patvenkus Strėvos upę, iškirtus nedidelius miškelius, iš dalies iškirtus Šarkinės, Šaltinių miškų pakraščius bei visą Žvėrinčiaus mišką. Užlietos teritorijos landšaftas buvo labai įvairus: žemus, vietomis pelkėtus Strėvos krantus keitė gilokos lomos, įdaubos bei nemenkos kalvos, jų viršūnės, tapusios tvenkinio salomis, puikiai matomos iš tolo. Žemesnių kalvų viršūnės atsidūrė po vandeniu.
Didžiosiose marių salose Tabūne, Vartų kalne, Antinuose auga medžiai, peri paukščiai. Mariose daug nedidelių salelių, užžėlusių nendrėmis ir meldais. Tai Kirų, Sakalų, Paukštynės salelės ir kiti bevardžiai žemės lopinėliai, ypač daug jų patvankos pradžioje tarp Mackūniškių ir Pastrėvio. Užliejus nemenką plotą, savo vandenis sujungė ankščiau ten telkšoję Bernokės, Anykštų, Jagudzio, Dumbliuko, Puikino, Nendrinėlio ežerai bei neskubiai čiurlenę Rungos, Žvitrupio, Pakriokšnės, Galinio upeliai. Tvenkinio vandenimis aušinami elektrinės agregatai. Trumpasis, dar šaltuoju vadinamas, kanalas tiekia vėsų vandenį, o ilguoju, arba šiltuoju, kanalu šiltas vanduo vėl nukreipiamas į tvenkinį. Strėvos upė teka senąja savo vaga iki šiltojo kanalo ties Obeniais, kur dirbtiniu kanalu plukdo savo vandenis toliau, maitindama Kietaviškių žuvininkystės ūkio tvenkinius. Priartėjusi prie Ilgės ežero, upė pasuka vakarų kryptimi ir skuba susilieti su Nemunu Kauno mariose.
Važiuojant iš Vilniaus ir Kauno, galima pasirinkti vieną iš dviejų krypčių važiuoti kairiąja arba dešiniąja marių pakrante. Turistai beveik nelanko dešiniosios pakrantės, nes čia daug uždarų įmonių teritorijų, kraštovaizdis nykus, nėra miškų, vyrauja laukai, krūmynai, keli keliukai neasfaltuoti, geresnis kelias driekiasi tik palei šiltąjį kanalą iki kolektyvinių sodų. Keliuku, einančiu per Obenius, aplenkiant Peliūnus ir Pagrendą, galima nukakti į Pastrėvį. Gerokai malonesnis maršrutas driekiasi kairiąja marių pakrante, kur nėra įmonių, auga miškai, daug puikių vietų poilsiui. Margaraisčio, Šarkinės, Plėšimų miškeliai juosia marių įlankas ir pusiasalius, artėjant prie Mackūniškių marių pakrantę juosia Šaltinių miškas, čia pat tyvuliuoja ir Vilkogalvio ežeras. Kelias driekiasi per Alinką, pro Dubijos kalną, Šarkinės gyvenvietę, kerta kolektyvinius sodus (važiuojant į Pastvėrį ar Semeliškes, kolektyvinius sodus ir Šaltinių mišką geriau apvažiuoti). Ketinantiems aplankyti Pastrėvio tvenkinį nebūtina užsukti į Elektrėnus, Vykstantys iš Kauno važiuoja iki Žiežmarių ir toliau per Bačkonis, Liutonis, Naująsias Kietaviškes iki Pastrėvio. Vilniečiai vyksta per Vievį, Pakalniškes iki Pastrėvio arba per Trakus, Padvarionis, Semeliškes iki Pastrėvio.
Elektėnų marios ir Pastrėvio tvenkinys žuvingi ir gausiai meškeriotojų lankomi vandens telkiniai. Elektrėnų mariose gyvena ir veisiasi beveik visos stovintiems vandenims ir kai kurioms upėms būdingos žūvų rūšys. Vyrauja karpinės žuvys, čia daug kuojų, raudžių, karšių, plakių, aukšlių, karosų, karpių, lynų, sugaunama šapalų, salačių ir net strepečių bei menkių. Plėšriųjų žuvų populiacijos gana didelės, čia daug ešerių, lydekų, kiek mažiau sterkų, sugaunama didelių ungurių ir šamų. Šiltuose šiluminės elektrinės vandenyse labai gausiai ir greitai veši dumbliai ir kita povandeninė augmenija, todėl į marias įleista žuvų, kurios minta dugno augalais. Minėtinas baltasis ir juodasis amūrai (abejojama, ar juodųjų amūrų dar liko; šios žuvys nesiveisia natūraliai, tai sietina su ne itin palankiomis sąlygomis mūsų krašto vidaus vandenyse), baltasis ir margasis plačiakakčiai bei bizonžuvė. 1975 m. į Elektrėnų marias buvo įleisti ir amerikiniai šamai, vadinami katžuvėmis. Tai nereiklios, šilumą mėgstančios plėšriosios žuvys, kurios užauga iki 1,5 m ilgio ir pasiekia net 45 kg svorį.
Bizonžuvė savo išvaizda primena karpį (mažažiotė bizonžuvė panaši į aukštanugarį karpį, o juodoji bizonžuvė į sazaną, todėl mažiau prityrę mškeriotojai šias žuvis gali painioti). Ar šių žuvų sugaunama Elektrėnų mariose, patikimų šaltinių nėra. Neaišku, ar mariose liko ir upėtakių, jų meškeriotojai gana daug sugaudavo iki 1980-1982 m.
Mariose gyvenantys šamai dažniausiai sugaunami ties kairiąja pakrante. Ypač jie pamėgę tą marių ruožą, kur dugne pūpso iškirsto Žvėrinčiaus miško medžių kelmai, čia sugaunama ir didekių lydekų.
Daug meškeriotojų žūklauja marių kalnuose (šaltą pavasarį sugaunama daug stambių kuojų, ešerių ir karšių). Kai pavasaris šiltas, sužvejojama daug kuojų, raudžių, karšių, ešerių, lynų, nedidelių karpių, kartais valo stiprumą ir meškeriotojų šaltakraujiškumą bei žūklės įgūdžius patikrina šamai (į kanalą atplaukia 5-10 kg svorio ilgaūsių). Šiltajame kanale dažnai rengiamos žūklės plūdine varžybos.
Elektrėnų marios išnuomotos (1219,4 ha) Medžiotojų ir žvejų draugijos Trakų rajono skyriaus meškeriotojams, tad ten ir reikėtų kreiptis visiems, norintiems žūklauti marių gelmėse. Nesusipratimų su gamtosaugininkais neturėtų kilti kitų draugijos skyrių meškeriotojams, turintiems meškeriotojo bilietą. Aplinkos ministerijos metinis leidimas nesuteikia teisės meškerioti Elektrėnų mariose ir Pastrėvio tvenkinyje. Pastarasis (87,7 ha) yra išnuomotas J. Rakštelio individauliai įmonei. Leidimą žūklauti Pastrėvio tvenkinyje gaima įsigyti adresu: Senieji Trakai, Nerūdininkų g. 9-4.
Visos rekreacinės paslaugos teikiamos Elektrėnuose. Šalia paplūdimių kairiajame krante yra valčių nuomos punktų, kavinių, maisto prekių parduotuvių. Medicinos paslaugas teikia Šarkinės ambulatorijos darbuotojai. Dalį rekreacinio pobūdžio paslaugų rasite Sabališkėse, Musteniuose, Pakalniškėse, Pastrėvyje, Kareivonyse, Abromiškėse ir Mackūniškėse. Poilsiavietės įrengtos kairiojoje marių pakrantėje Raistinėje, Alinkoje, Šarkinėje, Šaltiniuose. Dešiniajame marių krante vieta poilsiavietei numatyta Kampų įlankoje tarp Peliūnų ir Pagrendos gyvenviečių. Bene gražiausia poilsiavietė yra Šaltinių miško pakraštyje ties įtekančiu nedideliu upeliu, priešais šią vietą mariose dunkso didelė Tabūno sala.
Alternatyvios žūklavietės Strėvos upė, Ilgės, Vievio ežerai, Semeliškių tvenkinys (pirmoji Strėvos upės patvanka).
Nevėža
Ežeras yra Anykščių rajone. Jo plotas 156 ha, vidutinis gylis - 4,77 m, giliausia vieta yra pačiame ežero viduryje ir siekia 8,9 m, kranto linijos ilgis - 10 km. Pietinė ežero pakrantė ištisai apaugusi mišku, kitur plyti pievos. Vyraujantis dirvožemio tipas priemoliai. Ežero krantai labia statūs, kai kur iškilę net 30 metrų virš vandens horizonto. Ežero konfigūracija ilga ir siaura. Dugno reljefa gan vienodas: visur dumblėta, netgi vakarinės ežero dalies atabrade. Tiesa, rytinėje pusėje atabradas smėlėtas bei žvyringas.
Į Nevėžą įteka keli upeliai, o išteka (pietinėje ežero dalyje) Nevėžėlė, kuri netoli Kurklių įteka į Virintą, o toji savo ruožtu ties Zaviesiškiu į Šventąją.
Nevėža prataki, tad joje gyvena nemažai įvairių žuvų: lydekų, ešerių, pūgžlių, karšių, plakių, raudžių, kuojų, strepečių, menkių, šapalų, gružlių, karosų, karpių, kirtiklių, ungurių, aukšlių. Ežerą galima priskirti kuojinio lydekinio tipo ežerams, nes daugiau kaip 40 procentų visų meškeriojamų žuvų sudaro kuojos. Gan nemažai sužvejojama ir lydekų, kurios Nevėžoje auga sparčiai.
Dėl leidimo žvejoti Nevėžos ežere reikia kreiptis į R. Katiną, gyvenantį Šaltupiog. 29, Anykščiuose, ir nuomojantį šį ežerą.
Prie ežero galima nusigauti važiuojant Molėtų-Anykščių plentu (ties Pašiliais) iš Anykščių sukant Antrųjų Kurklių link.
Jei laimikis netenkins, važiuokite į Rubikius.
Peršokšnai
Ežeras Švenčionių rajone, apsuptas kalvoto moreninio reljefo. Jo plotas 217 ha, vidutinis gylis 7,88 m, giliausia vieta (ežero viduryje) 32,3 m, kranto linijos ilgis 15,9 km. Ežeras sudėtingos konfigūracijos, jame daug įlankų, pusiasalių, salų (jų ežere 3). Ežero dugnas taip pat sudėtingas: didžiausias gylis pereina į seklias vietas. Pagrindinė ežero dalis dumblėta, kai kur vyrauja dumblingas smėlis. Atabraduose beveik visur smėlis.
Peršokšnus supa spygliuočių miškas, pietinėje ir pietrytinėje dalyse dirbami laukai. Į jį įteka trys upeliai, kurių didžiausias Dumblė. Išteka Peršokšna, kuri, susiliejusi su Lakaja, įteka į Žeimeną. Beje, į Peršokšnus įtekančių ir iš jų ištekančių upelių vietose pakrantės kiek dumblėtos.
Ežero pakrantės gan patogios stovyklauti. Peršokšnai yra Labanoro regioninio parko teritorojoje, todėl statyti palapines, kurti laužus galima tik tam nurodytose vietose.
Peršokšnai žuvingi. Gausu lydekų, kuojų, raudžių ir ešerių. Be šių žuvų, dar galima sugauti strepečių, vėgėlių, ungurių, lynų, karosų, pūgžlių, plakių, karšių, aukšlių. Lydekoms augti sąlygos tikrai neblogos, todėl Peršokšnuose jų sugaunama tikrai nemažų. Į ežerą kasmet įleidžiama lydekų lervučių bei šiųmetukų, taip pat ungurių bei kitų žuvų. Žvejojent Peršokšnuose būtina valtelė.
Ežeras priklauso neišnuomotiniems vandens telkiniams, todėl žūklei reikalingas Aplinkos ministerijos leidimas.
Peršokšnus patogiausia pasiekti iš Švenčionėlių važiuojant šiaurės vakarų kryptimi arba nuo Molėtų pavažiavus iki Labanoro ir pasukus į pietus.
Ešerinio, Šiekščio ir Mūrelio ežerai geras pasirinkimas tiems, kam nesiseka žūkauti Peršokšnuose.
Makys
Makys yra Molėtų rajone, į šiaurės rytus nuo Želvos miestelio. Krantai aukšti, kalvoti, apaugę medžiais ir krūmais. Vietomis driekiasi dirbami laukai ir pievos. Į Makį įteka keli upeliai, o vienas iš jo vinguriuoja į Siesartį. Pietvakarinė ežero dalis siaura, šiaurrytinė plati. Didžiausias gylis 17,3 m yra plačiojoje dalyje, vidutinis 8,1 m. Ežero dugnas gana lygus, pamažu gilėjantis iki didžiausios gelmės ežero platumoje. Atabradas siauras, smėlingas, tik įlankose uždumblėjęs. Vandens skaidrumas 6,6 m.
Makyje gyvena aukšlės, ešeriai, karosai, karšiai, kuojos, lydekos, lynai, plakiai, raudės, seliavos, šamai.
Ežere vyrauja kuojos, tačiau įdomiausia raudžių ir lynų žūklė, nes pasitaiko labai stambių net 2-3 kg. Nenusivils ir spiningautojai Makyje sugaunama didelių lydekų, o kai kam pavyksta sugundyti ir ūsuotąjį šamą. Uždumblėjusiose įlankose apinkama nemenkų karosų.
Ežeras išnuomotas D. Pumpučio IĮ Žvejys, kurios būstinė yra Videniškių k., Molėtų r., tel. (8 383) 4 31 48. Čia įsigyjami leidimai žūklei.
Meškeriotojai gali apsistoti Želvoje arba Videniškiuose, kur yra kavinių ir parduotuvių.
Iš Makio galima pasiekti Alaušų ežerą arba išbandyti laimę pro šalį tekančiame Siesartyje, su kuriuo ežerą jungia ištekantis upeliukas. Siesartyje, ypač jo žemupyje, plaukioja gražuoliai kiršliai, stambūs upėtakiai, šapalai bei strepečiai.
Malkėstaitis
Ežeras priskiriamas didžiajam Molėtų ežerynui, kuris susiformavo tarp Molėtų, Inturkės, Suginčių ir Saldutiškio. Nedidelis, vos 20 ha ploto, Malkėstaitis yra gilus, giliu jis keliais metrais nusileidžia tik rekordininkui Tauragnui čia didžiausia gelmė siekia net 57 m (Č. Kudabos duomenimis). Įdomus ir ežero dubuo, jis primena meteorito išmuštą duobę, šlaitai statūs, strimgalviais puolantys gilyn, nors iš pakraščių reljefo to nenuspėtum, aplink nedidelės kalvos ir negilūs bei neišraiškingi kloniai.
Kelias Molėtai-Utena skiria Malkėstą ir Malkėstaitį. Bene šešis kartus už Malkėstą mažesnis Malkėstaitis yra kairėje kelio pusėje. Abu ežerai nuo Molėtų nutolę apie 5 km, tad prie Malkėstaičio vykstama tuo pačiu maršrutu kaip ir prie Malkėsto. Prie ežero patogu privažiuoti nuo plento pasukus į kairę ties Smėlinkos kaimu.
Malkėstaitis nedidelis, bet žuvingas. Žvejai jį vadina nedėkingu ežeru, nes retas kuris čia patiria žūklės malonumų, mat Malkėstaitis ypatingas. Čia atvyksta tik žinantys, kad jame daug didelių lydekų ir ešerių, kurie greitai auga retindami gausius ežerinių stintelių būrius. Žūklė sekminga tik priekrantėje, kur gylis svyruoja nuo 2,5 iki 12 m. Čia sugaunama ešerių, lydekų, karšių, kuojų, lynų. Molėtiškiai žvejai sako, kad Malkėstaityje yra šamų, sugaunamas vienas kitas šapalas. Lydekas ir ešerius patartina gaudyti iš veltelės gelminis velkiavimas patikimiausias žūklės būdas tiek vasarą, tiek rudenį. Po neršto plėšrūnės gerai kimba ir priekrantyje, kur medžioja ešeriukus ir kuojas. Didesniame kaip 20 m gylyje žuvų ieškoti neverta, net ir vėlų rudenį didelės (stintinės) lydekos aptinkamos 12-18 m gylyje. Didžiausioje gelmėje šalta, nyku ir tuščia, todėl žūklaujant nuo ledo geriausia rinktis priekrantės ruožą. Plūdinės žūklės mėgėjai vykdami prie Malkėstaičio turėtų vežtis slankiojančias plūdes, o spiningautojai sunkesnes blizgutes ir vieniems, ir kitiems teks matuoti ežero gylį. Malkėstaitis išnuomotas H. Kondelevskio įmonei Malkėstaitis. Leidimo žūklauti reikia teirautis adresu: Mechanizatorių g. 4-6, Molėtai, tel.: (8 383) 5 18 64 arba (8 686) 3 38 46.
Visos rekreacinės paslaugos teikiamos Molėtuose, dalis jų Toliejuose. Dėl nakvynės ir valtelės galima tartis su vietiniais gyventojais. Jeigu Malkėstaičio lydekos ir ešeriai bus įnoringi, aplankykite Malkėsto, Durių ežerus. Šalia Malkėsto Stirniai, Ilmedas, Jaurys. Šiek tiek pavažiavę plentu Utenos link ties Juodėnais rasite Virintų, o ties Čiulėnais Susiedo ežerus.
Malkėstas
Malkėstas yra Molėtų rajone, už 5 km į šiaurės rytus nuo rajono centro, šalia kelio Vilnius-Utena, skiriančio Malkėstą nuo Malkėstaičio. Ežerą supa kalvos, kurių šlaitai dirbami. Pietvakariniame krante driekiasi miškas, kitur pakrantės apaugusios medžiais ir krūmais, vietomis užpelkėjusios. Ežero vanduo buvo nuleistas, tad atabrado beveik nėra arba jis labai siauras. Ežero ilgis 2,2 km, plotas 119,6 ha. Malkėstas gana gilus duburiuose, esančiuose abiejuose ežero galuose, gylis siekia 25 m. Vidutinis gylis 8,4 m. Rytinėje ir vakarinėje ežero dalyse yra po vieną sėklių, o trečias sėklius tarsi skiria ežerą į dvi dalis rytinę ir vakarinę. Ežeras pratakus į jį įteka upeliukas iš Malkėstaičio, o išteka į Siesartį. Vandens skaidrumas 5-6 m.
Malkėsto ežere gyvena aukšlės, ešeriai, karosai, karšiai, kuojos, lydekos, lynai, menkės, stintos, šamai, šapalai.
Malkėstas įdomus meškeriotojams, nes jame gana didelė žuvų įvairovė. Čia turi ką veikti plėšriųjų žuvų žvejai, nes pasitaiko didelių lydekų, kai kam pavyksta suvilioti ir ūsuotąjį šamą. Tačiau įdomiausia ešerių žūklė. Žiemą ir vasarą ežere kimba ešeriai. Jų geriausia ieškoti apie sėklius, duburių šlaituose. Pasitaiko nemažų lynų, neblogai kimba kuojos ir lydekos.
Ežeras išnuomotas H. Kondelevskio įmonei Malkėstaitis (Mechanizatorių g. 4-6, Molėtai, tel. (8 383) 5 18 64). Čia galima įsigyti leidimas žūklei, išsinuomoti valtį, susitarti dėl nakvynės.
Ant ežero kranto įrengtos kelios stovyklavietės, privačios vilos, kuriose taip pat galima apsistoti. Nuo Malkėsto pavažiavus Utenos link, dešinėje kelio pusėje įsikūręs Toliejų kaimas, kuriame yra parduotuvių, kavinių, paštas.
Šalia Malkėsto, be minėto Malkėstaičio, tyvukiuoja du ežerai Ilmėdas ir Stirniai.
Metelys
Šalia Dusios ir Obelijos Metelys yra vienas iš trijų didžiųjų ežerų. Jo vandenys tyvuliuoja už 10 km nuo Simno. Iš Kauno patogiau važiuoti per Simną, o iš Vilniaus per Seirijus. Ežero krantai lėkšti, žemi, vietomis smėlingi, kai kur ardomi bangų mūšos. Vakarinės ir rytinės ežero pakrantės užpelkėjusios ir uždurpėjusios, tačiau vyrauja žvyras ir smėlis. Į pietinę dalį įteka upeliukas iš Joniškės ežero, o iš šiaurinės išteka Metelytė. Metelio ilgis apie 7 km, didžiausias plotis beveik 3 km. Giliausia vieta 15 m, vidutinis gylis 6,8 m. Plotas 1286 ha. Ežero dubuo nesudėtingos konfigūracijos, pamažu gilėjantis. Dugna vietomis dumblinas, atabradai platūs, smėlingi, tik įlankose uždumblėję. Vandens skaidrumas tik 4 m. Pietiniame ir vakariniame krantuose nendrių ir meldų juosta gana tanki, rytiniame ir šiaurrytiniame gerokai nutolusi nuo kranto ir reta. Plūduriuojančių augalų juosta beveik ištisinė, prie dugno želiantys augalai auga net iki 10 m gylio.
Metelyje gyvena aukšlės, ešeriai, karšiai, karosai, karpiai, kuojos, lydekos, lynai, menkės, plakiai, pūgžliai, raudės, seliavos, šamai, unguriai.
Meškeriotojai daugiausia žvejoja lydekas, kuojas, ešerius, karosus ir lynus. Lydekos ežere auga greitai, nes geros mitybos sąlygos, patogios natūralios nerštavietės. Gausi kuojų populiacija, daug ežerių, pasitaiko gana stambių. Įdomi lynų žūklė, kurių čia gausu.
Ežeras yra neišnuomotinų vandes telkinių sąraše. Leidimus mėgėjiškai žūklei parduoda vietinės aplinkos agentūros, Medžiotojų ir žvejų draugijos skyriai.
Tarp Dusios ir Metelio ežerų yra Meteliai didokas bažnytkaimis, buvusio žuvininkystės ūkio centras. Jame yra parduotuvių, kavinių, vietiniai gyventojai gali išnuomoti kambarį ir valtį.
Juodieji Lakajai
Tai Baltųjų Lakajų brolis. Prie šio ežero privažiuoti patogiau nuo Inturkės, juolab kad važiuojant tuo keliu galima aplankyti Kertuojų ežerą. Juodųjų Lakajų plotas 495 ha, didžiausias gylis - 32,8 m, vidutinis - 8,24 m. Šis ežeras šiek tiek seklesnis už Baltuosius Lakajus, su kuriais jį jungia 150 m pločio Pertenio protaka. Į Juoduosius Lakajus įteka Kertuoja, o iš rytinės jų pusės išteka Lakaja, savo vandenis genanti į Žeimeną. Ežeras skaidrus, krantai aukšti, smėlėti, daug kur galima žvejoti nuo kranto, nes nendrynai vietomis reti. Juoduosiuose Lakajuose yra kelios salos.
Ežere gyvena aukšlės, ešeriai, karšiai, kuojos, karosai, lydekos, lynai, plakiai, raudės, vėgėlės, sykai, seliavos.
Juodieji Lakajai meškeriotojams daug įdomesni nei Baltieji Lakajai, nes žuvigesni ir jų pakraščiai rečiau apgyventi. Įdomios žūklavietės apie Cibragės ir Ščiūrių pusiasalius. Prie Cibragės yra ir giliausia vieta. Vienoje pusiasalio pusėje yra didžiausia gelmė, kurioje slepiasi didžiuliai ešeriai, kitoje pusėje įlanka sekli, uždumblėjusi, čia karaliauja karšiai ir lynai. Juodieji Lakajai garsėja stambiomis lydekomis, kuojomis bei raudėmis.
Juodieji Lakajai priklauso landšaftiniam draustiniui, tad leidimus žūklei galima įsigyti Molėtų rajono aplinkos apsaugos agentūroje.
Apsistoti siūlytume pakrantėse įrengtose vilose bei stovyklavietėse. Artimiausioje gyvenvietėje Inturkėje yra kavinė, parduotuvė, paštas.
Pažūklavę Juoduosiuose Lakajuose, aplankykite kaimyninius ežerus. Valtele iš Juodųjų Lakajų galima nuplaukti ne tik į Baltuosius Lakajus, bet į Kertuojus, Išnarus, aplankyti Inturkę ir, išbandžius laimę Gėluote ir Galuonuose, parplaukti atgal į stovyklavietę ant Juodųjų Lakajų kranto.
Snaigynas
Ežeras yra vos už poros kilometrų nuo Veisiejų miestelio, Lazdijų rajone, apsuptas kalvoto reljefo. Pakrantės daugiausia smėlėtos, apaugusios krūmais ir medžiais, krantai neaukšti, siekiantys 2-3 metrus nuo vandens horizonto. Ežero plotas 210 ha, vidutinis gylis - 8,23 m, Giliausia vieta - 25 m yra šiaurės vakarinėje ežero dalyje, netoli didžiosios salos (be jos, Snaigyne dar dvi salos), kranto linijos ilgis - 11,2 km. Ežero pietinė dalis gana lygi, šiaurinėje dalyje gausu gylių perkritimų. Dugnas dumblėtas, atabrado zonose vyrauja smėlis. Šiaurinėje ir vakarinėje ežero dalyse įteka keturi upeliai, o iš pietinėsdalies išteka upelis, jungiantis Snaigyną su Trikojo ežeru.
Snaigynas karšinio tipo ežeras. Karšiai jame auga išties gerai. Sakykim, septynerių metų karšis būna 36-40 cm ilgio ir sveria 1000-1200 g. Šios žuvys sparčiai auga dėl to, kad netoli driekiasi geros ganyklos, kuriose gausu bentoso. Nemažai Snaigyne sugaunama ir ešerių. Pasidžiaugti 250-650 g laimikiu nėra didelė retenybė. Be šių žuvų, dar gyvena šamai, lydekos, pūgžliai, menkės, kuojos, karosai, raudės, seliavos, lynai, aukšlės, plakiai. Vietiniai gyventojai teigia, kad retkarčiais pavyksta sužvejoti ir šapalų.
Snaigyno ežerą nuomoja ŽŪB Metelys kurios būstinė yra Meteliuose, Lazdijų r., tel. (8 318) 4 36 32.
Kaip geriausia patekti prie ežero? Iš Lazdijų važiuojame Veisiejų link ir, pasukę Šadžiūnų kryptimi, atsiduriame prie šiaurinio Snaigyno galo. Važiuodami iš Veisiejų Kailinių link pasiekiame vakarinę, o pasukę Viktarino kryptimi rytinę ežero pakrantę.
Snaigynas yra Veisiejų regioninio parko teritorijoje, todėl rengti stovyklavietes leistina tik tam skirtose vietose.
Plėtojant rekreacines paslaugas, daugiau patogumų padaryta ir neįgaliesiems. Prie Snaigyno ežero įrengti 1,5 m pločio lieptai. Jie nutiesti 10 m virš vandens ir apie 15 m pakrante. Prie lieptų patogu privažiuoti automobiliu. Paežerėje įrengtos poilsiavietės, mediniai stalai, suolai, yra biotualetas. Poilsiavietes lengva rasti, nes atnaujintos senos ir naujos rodyklės. Aplink ežerą yra šešios kaimo turizmo sodybos, kurių šeimininkai mielai apnakvindins, pamaitins, išnuomos valtį, o pageidaujantiems iškūrens ir pirtelę.
Skaisčio, Sanio, Delinio, Ilgio ir Teiraus ežerai vilioja ne vieną žūklautoją, kuriam nepavyksta žūklė Snaigyne.
Stirniai
Stirniai yra Molėtų rajone, netoli Mindūnų ir Stirnių kaimo, kurio pakraščiu iš Stirnių ežero į Tramį teka Stirnelė (Stirnė). Stirnių ežero krantai vingiuoti, daugiausia žemi, vietomis pelkėti, tik rytiniame krante yra kelios aukštumėlės. Ežere yra 5 salos. Plotas 862 ha, didžiausias gylis 35,1 m, vidutinis 6,3 m. Ežeras pratakus.
Stirniuose gyvena aukšlės, ešeriai, karšiai, kuojos, lydekos, lynai, plakiai, pūgžliai, raudės, vėgėlės.
Nors Stirnių pakrantės vietomis ir prieinamos žūklautojams, patogiausia meškerioti iš valties, juolab kad nuo kranto nepasiekiami sėkliai ir duburiai pagrindinės ešerių telkimosi vietos. Rainieji plėšrūnai bene labiausiai džiugina meškeriotojus jie noriai griebia blizges, tvisterius, sliekus, mailiuką ir kitą masalą. Duburių ir sėlių šlaituose plaukiojančius ešerius įdomu gaudyti iš valties poledinės žūklės meškerėmis su avižėlėmis ir blizgėmis. Nendrynų pakraščiuose, apie salas ir sėklius, blizges ir tvisterius atakuoja lydekos, pasitaiko gana stambių. Karšių mėgėjai taip pat ras ką veikti čia neblogai kimba plačiašoniai. Plūdine sugaunama stambių kuojų ir raudžių.
Stirniai išnuomoti dviem individualioms įmonėms: R. Bagdono individualiai įmonei, Verkių g. 30-13, Vilnius, tel. (8 5) 2 76 00 03, ir L. Budrio įmonei Megadina , A. Vivulskio g. 7-302a, Vilnius. Bendras išnuomotas plotas 420 ha. Likusi ežero dalis neišnuomota. Leidimai žūklei įsigyjami ir individualiose įmonėse, ir Medžiotojų ir žvejų draugijos Molėtų rajono skyriuje.
Apsistoti ir išsinuomoti valtį galima Mindūnų, Žičkų, Stirnių kaimuose. Mindūnuose ir Stirniuose yra kavinių, parduotuvių. Mindūnuose meškeriotojai gali aplankyti žvejybos muziejų, įsikūrusį mokykloje.
Susipažinus su visais Stirnių užkampiais ir salomis, meškeriotojo laimę galima bandyti aplink Stirnius telkšančiuose nedideliuose ežeriukuose: Galnakėlyje, Galnakyje, Šamave, Paštyje, Lukštyne ar Jauryje. Šiuos aplankę, Stirnele nubrisite į du Triamio ežerus ir kelionę užbaigsite ant Baltųjų Lakajų kranto.
Vilnoja
Ežeras tyvuliuoja Vilniaus rajone. Jo plotas 71 ha, vidutinis gylis - 6,76 m, giliausia vieta - 33,7 m, kranto linijos ilgis - 5,45 km. Nors beveik visi ežero krantai apaugę medžiais, spiningauti patogu. Spiningautojas, svaidydamas blizgę, kranto gali apeiti visą ežerą. Vilnojos atabraduose beveik visur smėlis arba smulkus žvyras. Tas pats pasakytina ir apie visą ežerą. Dumblo jame yra palyginti nedaug, gal dėl to jis atrodo toks skaidrus, tarsi permatomas. Ežero viduryje yra medžiais apaugusi sala. Aplink ją verta spiningauti. Dugno reljefas gan sudėtingas, tačiau tuo ir įdomus meškeriotojui. Šiaurvakarinėje Vilnojos dalyje gylių perkritimai ypač ryškūs. Čia gelmę keičia seklesnės vietos, ir atvirkščiai. Šioje ežero dalyje yra giliausia vieta (33,7 m).
Šiaurinis ežero dugnas žvirgždėtas. Čia sužvejojami stambiausi ešeriai, o pastaruoju metu ir sterkai. Lydekų mėgėjams patartina žvejoti pietinėje bei pietvakarinėje ežero dalyje. Lydekos ir ešeriai populiariausios žuvys Vilnojoje. Ežere dar gyvena ir veisiasi kuojos, raudės, pūgžliai, vėgėlės, gružliai, aukšlės. Yra lynų, kurie iš gretimais esančio Kaušelio (kartu su karpiais) upeliu patenka į Vilnoją. Pastaraisiais metais ežere sėkmingai aklimatizuotas sterkas. Sprendžiant iš laimikių, čia jis auga gana gerai. Vilnoja garsi ir savo vėžiais, ypač plačiažnypliais.
Vilnoją prižiūri ir tvarko Medžiotojų ir žvejų draugijos Vilniaus rajono skyrius. Joje nuolat veisiamos žuvys. Norintiems meškerioti (ir vėžiauti) ežere būtina turėti galiojantį žvejo mėgėjo bilietą.
Atvykti prie ežero nesudėtinga. Iš Vilniaus kursuoja maršrutinis autobusas Vilnius-Sudervė. Privažiavus Sudervę už kalvelės matyti ežeras. Į akis pirmiausia krinta neįprastos formos (apskritimo) dorėninio stiliaus kolonomis papuošta bažnyčia, statyta pagal L. Stuokos-Gucevičiaus projektą dar 1802 metais. Pastatyta ji, kaip ir buvęs dvaras, ant aukštumos, vadinamos Pilies kalnu.
Jeigu Vilnojoje nepavyksta nieko sužvejoti, patartina plūdę pamirkyti Kaušelyje. Čia reikia tik kantrybės ir pastabumo vienas kitas lynas beveik garantuotas. Išbandykite laimę Riešės ežere.
Informacija paimta iš
Ricardas Adamonis, Romualdas Knyva, Kestutis Zanevicius "Kur zuklauti?" Lietuvos upes, ezerai ir kiti vandens telkiniai. 2004
Cirkulas 2008/06/28/ 07:46:59 snaigno ir Alausu (moletu raj) teko nardyti,
Spearfisher 2008/07/04/ 12:13:55
Vyrauja karpinės žuvys, čia daug kuojų...sugaunama šapalų, salačių ir net strepečių bei menkių. -
Tomas 2009/11/22/ 13:08:58
Dar apie virintu ezera, pries kokiu 3 ar 4 metus vienas zmogelis neminesiu kas prileido gana daug samu taigi paciam si sezona teko 2 pagauti ant spiningo is 6zvejibu standartas 4kg o is vietiniu irgi tenka girdeti kad gana daznai pagauna juos ant skrituliu ir spiningu ir jie visi gan panausaus dydzio, taigi is to galima spresti kad populiacija ju ten yra gan nemaza, pats nenardziau nes kazkaip vanduo ten man nlb apie 1.5m ir tai blankiai matomumas o as renkuosi geresnio matomumo ezerus, taigi mieli zvejai ir medziotojai prasom isbandykit si ezera ir laukiam atsiliepimu.
zebai11 2022/07/07/ 17:25:51 kuršių mariose galima povandeninė žvejyba?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:55:55 12. Povandeninė žvejyba leidžiama Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus rekreacines zonas. Kas gali paaiškinti, kur prasideda ir kur baigiasi rekreacinė zona pajūryje?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:54:08 Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:53:58 Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
doncas 2020/07/17/ 00:03:34 Sveiki. Gal kam didelės dėžės šaldytiems trofėjams, kas į Norgę važinėja. Polistirolas, išorė 118× 78× 78,5 cm. Sienelė 8 cm. Dangtis irgi 8 cm storio. Kaunas. 20 pinigų.
snaigno ir Alausu (moletu raj) teko nardyti, 
