TITULINIS FORUMAS MŽ TAISYKLĖS RAAD TELEFONAI STRAIPSNIAI FOTO GALERIJA VIDEO GALERIJA PADĖKOS TRANSLATE
2024/03/28/ 16:26:25   
Navigacija
Klubo rekvizitai
Siuntimai
Web nuorodos
Duk
Paieška
Kontaktai
Žiniasklaidai
Reklama
Tinklapio administratoriai
Forumo temos
Naujausios temos
Nuo ko pradėti
Kur medzioti galima?
Matomumas ežeruose
Medžioklė Norvegijoje
Nesąmonės, bet juokinga!


Karščiausios temos
Kas čia brakonieriai?[2535]
Medžioklė Norvegijoje[2352]
Hidrokostiumai (ben...[2324]
Projektas įžuvink e...[1625]
Grįžau iš medžioklė...[1337]

Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 2
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 1,676
Neaktyvūs nariai: 2
Naujausias narys: Beaver
Paskutiniai straipsniai
Kaip saugiai ir efek...
Šamas žiemą ir vasarą
Karpių medžioklė
"TAI YRA" vandens sk...
Palaukiminė meždioklė
Populiariausi straipsniai
Stacionari rūkykla
Povandeninė žūklė – ...
Gaminam rūkyklą
Povandeninė medžiokl...
Retos ir nykstančios...
Klubo rėmėjai
Profilis facebook'e
Reklama
Paskutiniai Komentarai
GintarasGVE
Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
Žiūrėti

GintarasGVE
12. Povandeninė žvejyba leidžiama Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus rekreacines zonas.

Kas gali paaiškinti, kur prasideda ir kur baigiasi rekreacinė zona pajūryje?
Žiūrėti

legris
Gaila,kad tik dabar paskaiciau Sokiai pokiai
Žiūrėti

gasas
fantastika!
Žiūrėti

mb
Geras atidarymas! Sveikinimai Ploja
Žiūrėti

Richi
Gera !!!
Žiūrėti

Naujausi filmai
Spearfishing... [29/10-17]
Šamų medžiok... [19/02-15]
Šamų medžiok... [12/02-15]
Nardymas po ... [12/02-15]
Halibutų med... [12/02-15]
Spearfishing... [01/09-14]
Freedving Ai... [04/08-14]
Elektrėnų ma... [14/10-13]
TV laida "Ap... [01/07-13]
Baltuju Laka... [11/08-12]
Medžioti draudžiama
Vėgeles
gruodžio 15-sausio 15 d.,
lydekas
vasario 1-balandžio 20 d.,
sterkus
kovo 1-gegužės 20 d.,
kiršlius
kovo 1-gegužės 15 d.,
salačius
balandžio 1-gegužės 15 d.,
žiobrius
gegužės 15-birželio 15 d.,
otus
gegužės 1-liepos 31 d.,
upėtakius
spalio 1-gruodžio 31 d.,
sykus
spalio 1-gruodžio 31 d.

Medžioti galima čia...

Unguriai - paslaptingi keliautojai
James Prosek, šio straipsnio autoriaus surinkta patirtis apie labai menkai pažįstamą žuvų rūšį – ungurį.

Upiniai unguriai (gentis Anguilla) – labai senai gyvenančios žuvys. Jie pradėjo evoliucionuoti daugiau kaip prieš 50 mln. metų, išsiskirdami į 16 rūšių ir 3 porūšius. Dauguma migruojančių žuvų, kaip ir lašišos ir perpelės, yra anadrominiai migrantai: neršia gėlame vandenyje, o kai suauga, gyvena sūriame vandenyje. Upiniai unguriai – vieni iš nedaugelio žuvų rūšių, kurios elgiasi atvirkščiai: neršia vandenyne, o suaugėlių stadiją praleidžia ežeruose, upėse ir estuarijose. Tokios žuvys vadinamos katadrominiais migrantais. Apskritai ungurių patelės aptinkamos arčiau upių ir jų intakų aukštupių, o patinai lieka estuarijose – užtvindomose upių žiotyse, kur susilieja gėlas ir sūrus vanduo. Upėse unguriai gali praleisti ne vieną dešimtmetį prieš grįždami į vandenyną neršti, - paskui jie visi žūva. Niekam dar neteko savo akimis pamatyti neršiančių upinių ungurių, ir biologams atskleisti šią ungurių dauginimosi paslaptį yra beveik tas pat kaip surasti šventąjį Gralį.

Biologijos pamokose mums pasakojo, kad unguriai, kuriuos sugauname upeliuose ir tvenkiniuose, išsirito iš pakibusių ikrų vandenyne, tiksliau Sargasų, Šiaurės Atlante, pagal laikrodžio rodyklę judančio vandens apytakos rato pietvakarinėje dalyje, - tuo buvo lengviau patikėti nei įsivaizduoti. Mes žinome, kad upiniai unguriai dauginasi vandenyne, nes lervos buvo aptiktos plūduriuojančios netoli vandens paviršiaus už tūkstančių kilometrų nuo kranto. Iki pat 1896 m. kai du italų biologai vandens rezervuare pamatė lervos metamorfozę į ungurį, buvo manoma, kad ungurių lervos – mažyčiai, permatomi gyvūnai plonomis galvomis, gluosnio lapų formos kūnais ir į išorę nukreiptais dantimis – yra atskira žuvų rūšis.

Iš savo asmeninės patirties – bandžiau laikyti ungurius namų akvariume – galiu teigti, kad jie nepaliaujamai stengiasi grįžti į vandenyno įsčias. Po pirmosios bandymų nakties ungurius radau šliaužiojančius virtuvės ir svetainės grindimis. Sunkiais akmenimis patikimai prislėgęs metalinį ekraną ant vandens rezervuaro, sugebėjau išlaikyti juos akvariume, tačiau netrukus jie ėmė trintis į ekraną nusibrozdindami odą. Vienas mirė bandydamas ištrūkti pro filtro nuotekį. Kai uždengiau nuotekio angą, unguriai ėmė daužyti galvas į stiklą, atrodė lyg ištikti priepuolio ir pagaliau nugaišo. Būtent tada ir atsisakiau šio sumanymo.

Ungurių gebėjimas judėti tiesiog stebuklingas. Jie netikėtai pasirodo ežeruose, tvenkiniuose ir iškastose duobėse, kurie neturi jokio akivaizdaus ryšio su jūra, sukeldami galvas linguojančių smalsuolių nuostabą. Yra žinoma, kad drėgnomis naktimis unguriai tūkstančiais keliauja sausuma iš tvenkinio į upę, naudodami vieni kitų šlapius kūnus kaip tiltą. Jauni unguriai buvo pastebėti lipantys vertikaliomis samanotomis sienomis. Naujojoje Zelandijoje katės dažnai atneša ungurių prie gyvenamųjų namų, lauko durų laiptelių, sugavusios juos pievose.

Normandijoje prancūzų ūkininkai sako, kad pavasario naktimis unguriai palieka upes ir suranda kelią į daržus pasmaguriauti žirniais. Tai mitas, tačiau unguriai yra vienos iš nedaugelio žuvų, kurios iššliauš iš vandens paimti siūlomo maisto – konservuotų skumbrių ar šunų ėdalo, - padėto ant upės kranto. Aš stebėjau juos tai darančius šventose maorių ungurių maitinimo vietose Naujojoje Zelandijoje. Įprastinėmis aplinkybėmis ungurių racionas gana įvairus – nuo vandens vabzdžių ir žuvų iki dvigeldžių moliuskų bei kitų ungurių.

Iš jūros į upelį
Mokslininkai žino, kur neršia kai kurie upiniai unguriai, bet niekas dar nepranešė stebėjęs jų dauginimąsi gamtoje. Nešamos vandenyno srovių ungurių lervos pasiekia lagūnas, estuarijas, upes ir ežerus. Daugelis ungurių – beveik išimtinai patelės – nuplaukia toli į krašto gilumą. Praėjus ne vieneriems metams ar netgi dešimtmečiams, suaugusios žuvys grįžta į gimtinę neršti ir numirti.


Be išskirtinio gebėjimo prisitaikyti, unguriai pasižymi ir didžiausiomis žmogaus akiai nematomomis migracijomis iš visų planetos gyvūnų – milijonai suaugusių ungurių leidžiasi iš upių per vandenynus tūkstančius kilometrų. Keliaudami jie susiduria su daugybe pavojų: hidroelektrinių užtvankomis, nukreiptomis upių vagomis, tarša, ligomis, grobuonimis ir vis dažniau su žvejais. Dabar kintant klimatui gręsia dar vienas potencialus pavojus: vandenyno srovių pasikeitimai, kurie gali supainioti migruojančius ungurius.

Gamtininkai – nuo Aristotelio iki Plinijaus Vyresniojo, nuo Izaoko Voltono iki Karlio Linėjaus – apie ungurių atsiradimą iškeldavo įvairių teorijų: kad jaunikliai pasirodo iš dumblo, kad unguriai dauginasi trindamiesi į uolas, kad gimsta iš ypatingos rasos, kuri iškrenta gegužę ir birželį, kad jie gimdo gyvus jauniklius. Problema buvo ta, kad niekas negalėjo identifikuoti ungurių spermos ar ikrų. Netgi nebuvo galima tvirtai pasakyti, ar unguriai turi lytį, nes niekas negalėjo atpažinti jų dauginimosi organų. (Išaiškėjo, kad ungurių lytiniai organai diferencijuojasi į spermą ir ikrus tik tada, kai suaugėliai paieka upių žiotis, išplaukdami į nerštavietes vandenyne, ir dingsta iš akiračio.)

XIX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje Trieste, Italijoje, medicinos studentui Zigmundui Froidui buvo pavesta ištirti ungurio patino sėklides, kurios, kaip teoriškai manyta, buvo baltos medžiagos kilpos, susirangiusios kūno ertmėje. (Z. Froido straipsnis apie ungurius buvo pirmas jo išspausdintas darbas). Tai patvirtinta 1897 m., kai Mesinos sąsiauryje buvo sugautas lytiškai subrendęs ungurio patinas.

1904 m. Johanas Šmitas, jaunas danų okeanografas ir biologas, gavo darbą Danijos mokslinių tyrimų laive „Thor“, kur tyrė valgomųjų žuvų, tokių kaip menkės ir silkės, dauginimosi ypatybes. Tą pavasarį viename iš ekspedicijos tralų, į vakarus nuo Farerų salų, buvo aptikta europinio upinio ungurio lerva. Ar galėjo būti, kad Danijos upeliuose gyvenantys unguriai neršė toli Atlanto vandenyno viduryje?

J.Šmitas sukaupė duomenų, rodančių, kad kuo toliau nuo Europos krantų, tuo unguriai mažesni. Jis pareiškė, kad unguriai tikriausiai neršia Šiaurės Atlanto pietvakarinėje dalyje, Sargasų jūroje. „Tarp žuvų nėra jokio kito pavyzdžio, kad rūšiai reikėtų įveikti ketvirtadalį Žemės rutulio perimetro savo gyvenimo istorijai užbaigti“, - rašė 1923 m.

Po J.Šmito mirties 1933 m. kai kurie mokslininkai suabejojo jo teiginiu apie ungurių neršimą Sargasų jūroje. Jie atskleidė, jog jis nuslėpė kai kuriuos duomenis ir klausė, kaip J.Šmitas galėjo neabejodamas teigti, kad tai buvo vienintelė ungurių dauginimosi vieta, jei savo akimis nematė, kaip išsirita lervos, ir kažin ar ieškojo jų dar kur nors. Vis dėlto tokia kritika mažai tesumenkina J.Šmito išsakytą nuomonę dėl ungurių, ji iki šiol atrodo esanti teisinga.

1991 m. ekspedicija, kuriai vadovavo Kacumis Cukamotas iš Tokijo universiteto Atmosferos ir vandenyno tyrimo instituto ir kurioje dalyvavo Maiklas Mileris, tuo metu Meino universiteto diplomatas, padarė dar vieną svarbų atradimą. Vieną tamsią naktį Ramiajame vandenyne, į vakarus nuo Guamo salos, komanda aptiko šimtus japoninio upinio ungurio lervų, išsiritusių vos prieš keletą dienų, ir taip pirmą kartą nustatė šios rūšies neršimo sritį. Praėjus 19 metų, K. Cukamotas ir M. Mileris vis dar žvalgo vandenynus, ieškodami neršiančių ungurių.

Kai aš susitikau su M. Mileriu jo biure Tokijuje, jis liūdnai pripažino, kad jiedu su K. Cukamotu tikėjosi aptikti neršiančius japoninius upinius ungurius. „Bet, - pasakė jis, - galima būti už 50 metrų nuo lervučių ir nieko nerasti. Vandenynas yra milžiniškas, statistiškai labai maža tikimybė patekti ten, kur neršia unguriai. Beveik neįmanoma.“ Ir dar pridūrė, kad negana to, kiekvienais metais, kai tik jis ir K. Cukamotas išsiruošia į paieškas, atrodo, kad jie užsitraukia gamtos jėgų nemalonę. „Negaliu prisiminti nė vienos ungurių paieškos ekspedicijos, kad nebūtų kilęs taifūnas, privertęs mus pakeisti kursą. Tarsi pats Poseidonas bandytų išsaugoti ungurių paslaptį“.

Štai kas man yra įdomiausia unguriuose: šio nepaprasto gyvūno gyvenimo pati pradžia gali likti nežinoma žmogui. Todėl man dar sunkiau susitaikyti su ta mintimi, kad galime netekti šios žuvies... Taip ir nespėję išsiaiškinti jos gyvenimo kelio. Visos amerikinių, europinių upinių ungurių populiacijos mažėja, kai kurios labai sparčiai. Kaip sako biologas Džonas Kaselmanas, „tai tikrai krizė. Susirūpinimą kelianti krizė“.

2004 m. lapkritį du broliai, Dagas ir Timas Vatsai, kreipėsi į JAV žuvų ir laukinės gamtos tarybą su peticija įrašyti amerikinį upinį ungurį į pavojuje atsiradusių ar netgi nykstančių rūšių sąrašą. Juos paskatino Dž. Kaselmano tyrimai apie staiga sumažėjusias ungurių populiacijas Šventojo Lauryno upės aukštupyje: nuo XX a. devintojo dešimtmečio vidurio iki praėjusio dešimtmečio vidurio jauniklių skaičius ten sumažėjo beveik iki nulio. Sritis, apimanti Šventojo Lauryno upės aukštupį ir Ontarijo ežerą su jų intakais, yra didžiausia Šiaurės Amerikoje ungurių augimo vieta, kur, kaip manoma, vien ungurių patelės anksčiau sudarė 50% pakrantės žuvų biomasės.

Problemų unguriams sukėlė anksčiau pastatytos hidroelektrinių užtvankos, kurios užtvėrė migravimo kelią. Net jei jaunai ungurio patelei pavyksta nuplaukti upe aukštyn, jau suaugėlė gryždama upe žemyn, ji gali būti įtraukta elektrą gaminančių užtvankos turbinų. „Kai kurie unguriai ištrūksta nusinerdami odą, tarsi nuo kojos numaudami kojinę“, - pasakojo D. Vatsas. Kuo didesnis ungurys, tuo didesnis pavojus. Naujojoje Zelandijoje, kur upiniai unguriai užauga iki dviejų metrų ar ilgesni, turbinos reiškia tikrą mirtį.

2007 m. vasario mėnesį 30 puslapių ataskaitoje JAV žuvų ir laukinės gamtos taryba paskelbė, kad įtraukti amerikinius upinius ungurius į nykstančių rūšių aktą „nėra pagrindo“, iš dalies dėl to, kad kai kurie unguriai buvo rasti apysurėse estuarijose, kuriose praleidžia visą gyvenimą. „Gauti duomenys iš esmės parodė, kad unguriams nereikia gėlavandenės buveinės išgyventi, - pasakė D. Vatsas, pakeldamas iš susierzinimo rankas. Tai tarsi sakytum, kad baltagalviams ereliams nereikia medžių lizdams sukti – jie gali naudoti telefonų stulpus. Tik taip smarkiai engiant gyvūną, tas galų gale tiesiog pasiduoda“.



Mes leidžiame sau patikėti, kad gebame suprasti gamtą sutvarkydami ir aiškindami ją taksonomijos sistemomis ir kompiuterizuotais genų bei DNR tyrimais ir taip įsprausdami viską į tikslias kategorijas. Su kiekvienais praeinančiais metais tyrinėtojai vis giliau pažvelgia į slaptą ungurių gyvenimą; 2006 m. ir dar kartą 2008 m. mokslininkai paleido suaugusius ungurius nuo Airijos ir Prancūzijos vakarinių pakrančių, pritaisę jiems į vandens paviršių iškylančias žymenas, tikėdamiesi atsekti juos iki Sargasų jūros. Tačiau sukauptos, visada po ranka esančios žinios gali tapti kliūtimi vaizduotei ir nuostabai, atsirandančiai iš mūsų pačių stebėjimo. Unguriai – savo formos paprastumu, savo pomėgiu tamsai, savo grakštumu – padėjo man apglėbti tai, kas neįvardijama, ir suprasti patirties esmę – patirties, kuri negali būti įrašyta į katalogą ar išreikšta skaičiais. Jie buvo mano dvasiniais vedliais. Didžiulis spaudimas, kurį šiandien patiria unguriai, išbandys jų gebėjimą prisitaikyti ir išgyventi. Kai sėdėjome prie stovyklos laužo Vaipungos upės pakrantėje, maorių bušo gidas Danielis Džou kalbėjo apie ungurių ištvermingumą. „Tai senai gyvenanti žuvų rūšis ir neabejotinai nepalenkiama, - pasakė jis. Ungurys yra morehu – gebantis išlikti gyvas. Manau, jie čia bus iki pasaulio pabaigos, tokie, kokius mes pažįstame.“

Tikiuosi, jis teisus.

Informacija paimta iš žurnalo „NATIONAL GEOGRAPHIC Lietuva“

Povandeninės medžioklės klubas Neriam.
Povandeninė žūklė - viskas apie tai!








Komentarai
Cirkulas 2010/09/05/ 19:13:15
Idejom nauja straipsniuka apie paslaptingaja zuvi - unguri wink
Tomas 2010/09/05/ 20:52:05
labai idomus straipsniukasclap o tas dalykas su akvariumu tai tikra tiesa is savo patirtie zinau. viena karta ileidau 4 gyvus ungurius i vonia (kaime lauke ji stovi) ir vienas buvo jau nudveses ipiliau gal tredzdali vandens po nakties nei vieno ungurio neliko tik tas nudveses. happy visur ieskojau niekur neradau......
alex 2010/09/05/ 21:47:10
Suer aciu Cirkulai uz superini straipsni. Nemazai teko girdet ir skaitit, ivaireusiu ismanimu bet na vienas iki galo ir negali dot pilno atsakimo jau taip turbut sukure Dievas. Tik maciau dokumentinius kadrus kaip tukstanciai unguriu sliaUZIA PER ZOLE SALIA NAUJAI PASTATITAI UZTVANKAI. Kad je migroja tai faktas ir gal kada nors suzinosim kurthumbs up
Cirkulas 2010/09/05/ 21:53:51
Tai nera uz ka, man paciam si zuvis labai idomi, labai ja domiuosi. Truputi veliau idesiu straispniuka apie unguryje gyvenancias juodas kirmelytes, su jomis esate manau daugelis susidure wink
tamulis 2010/09/06/ 10:43:40
Man tėtis pasakojo kai buvo mažas pas juos kaime gyveno žmogelis kuris ungurių prigaudydavo žirniuose happy .Anksti ryte ateina ir ant vietų kur prašliaužė ungurys užpila sauso smėlio,šliaužiant atgal jis patenka ant sauso smėlio ir negali nukeliauti toliau.Kiek teisybės nežinau.happy
Tomasas 2010/09/06/ 11:18:29
man mažam irgi tėtis pasakas sekdavothumbs up
vald123as 2010/09/06/ 17:07:54
as Galuonu viena kampa konservoutais žirneliais pabarsciau,mažaka,o gal suveiks ?hmm! na pamatysim rezultata per varžybas lol,o straipsnis tikrai thumbs up.
Ecka 2010/09/07/ 14:39:46
tamuli,tavo tetis turbut visiem vaikam ta istorija pasakojoLoughing out Loudir zveju knygeles uzraseLoughing out Loud
Tomas 2010/10/12/ 19:05:50
Tai kur tas straipsniukas apie kirmelytes? Acius!
Cirkulas 2010/10/12/ 22:28:38
Apdirbsiu darbus truputi, veliau idesiu wink reikia dar isversti
Evaldas 2011/02/03/ 20:51:44
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-17225/straipsnis?name=S-17225&l=2&p=1
SpecElistas 2011/02/04/ 08:27:03
clap
alex 2011/02/04/ 11:46:10
super... Tai mkuriais unguriukais mes zuvinom atkeliavo is sargaso juros?
Visada iskildavo man toks klausimas ir kur ima unguriu mailiu?????
SpecElistas 2011/02/04/ 12:47:14
Alexai, tuos gaudo jau siapus atlanto.
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nėra reitingų.
Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Atsitikitinis vaizdelis
2008.08.23-24
2008.08.23-24
Varžybos Latvijoje 2008 (Sivers)
Batimetriniai žemėlapiai
Šaukykla
Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.

zebai11  
2022/07/07/ 17:25:51
kuršių mariose galima povandeninė žvejyba?

GintarasGVE  
2022/04/15/ 12:55:55
12. Povandeninė žvejyba leidžiama Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus rekreacines zonas. Kas gali paaiškinti, kur prasideda ir kur baigiasi rekreacinė zona pajūryje?

GintarasGVE  
2022/04/15/ 12:54:08
Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?

GintarasGVE  
2022/04/15/ 12:53:58
Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?

doncas  
2020/07/17/ 00:03:34
Sveiki. Gal kam didelės dėžės šaldytiems trofėjams, kas į Norgę važinėja. Polistirolas, išorė 118× 78× 78,5 cm. Sienelė 8 cm. Dangtis irgi 8 cm storio. Kaunas. 20 pinigų.

Rodyti daugiau pranešimu
Naujausios nuotraukos
Norvegija 2020
Norvegija 2020
2020/11/03/ 08:48:21

Vienos Norvegijos istorija apie klubo išvyką
Vienos Norvegijos is...
2019/10/24/ 00:08:00

Vienos Norvegijos istorija apie klubo išvyką
Vienos Norvegijos is...
2019/10/24/ 00:07:07

Apklausa
Kaip dažnai medžiojate?

Kelis kartus per savaitę sezono metu

Kartą per savaitę sezono metu

Kartą per mėnesį sezono metu

Kartą, du sezono metu

Norėdamas balsuoti turite prisijungti.

Rezultatai
Komentarai : 0
Apklausų archyvas
Lietuvos žemėlapis
Skaitliukas
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Google Analytics
Google +
„Povandeninė žūklė
© Povandeninės medžioklės klubas 2007-2022
Povandeninė žūklė - viskas apie tai!

Bet kokią informaciją kopijuoti yra griežtai draudžiama be administracijos sutikimo