TITULINIS FORUMAS MŽ TAISYKLĖS RAAD TELEFONAI STRAIPSNIAI FOTO GALERIJA VIDEO GALERIJA PADĖKOS TRANSLATE
2024/03/19/ 09:51:15   
Navigacija
Klubo rekvizitai
Siuntimai
Web nuorodos
Duk
Paieška
Kontaktai
Žiniasklaidai
Reklama
Tinklapio administratoriai
Forumo temos
Naujausios temos
Nuo ko pradėti
Kur medzioti galima?
Matomumas ežeruose
Medžioklė Norvegijoje
Nesąmonės, bet juokinga!


Karščiausios temos
Kas čia brakonieriai?[2535]
Medžioklė Norvegijoje[2352]
Hidrokostiumai (ben...[2324]
Projektas įžuvink e...[1625]
Grįžau iš medžioklė...[1337]

Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 3
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 1,676
Neaktyvūs nariai: 2
Naujausias narys: Beaver
Paskutiniai straipsniai
Kaip saugiai ir efek...
Šamas žiemą ir vasarą
Karpių medžioklė
"TAI YRA" vandens sk...
Palaukiminė meždioklė
Populiariausi straipsniai
Stacionari rūkykla
Povandeninė žūklė – ...
Gaminam rūkyklą
Povandeninė medžiokl...
Retos ir nykstančios...
Klubo rėmėjai
Profilis facebook'e
Reklama
Paskutiniai Komentarai
GintarasGVE
Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
Žiūrėti

GintarasGVE
12. Povandeninė žvejyba leidžiama Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus rekreacines zonas.

Kas gali paaiškinti, kur prasideda ir kur baigiasi rekreacinė zona pajūryje?
Žiūrėti

legris
Gaila,kad tik dabar paskaiciau Sokiai pokiai
Žiūrėti

gasas
fantastika!
Žiūrėti

mb
Geras atidarymas! Sveikinimai Ploja
Žiūrėti

Richi
Gera !!!
Žiūrėti

Naujausi filmai
Spearfishing... [29/10-17]
Šamų medžiok... [19/02-15]
Šamų medžiok... [12/02-15]
Nardymas po ... [12/02-15]
Halibutų med... [12/02-15]
Spearfishing... [01/09-14]
Freedving Ai... [04/08-14]
Elektrėnų ma... [14/10-13]
TV laida "Ap... [01/07-13]
Baltuju Laka... [11/08-12]
Medžioti draudžiama
Vėgeles
gruodžio 15-sausio 15 d.,
lydekas
vasario 1-balandžio 20 d.,
sterkus
kovo 1-gegužės 20 d.,
kiršlius
kovo 1-gegužės 15 d.,
salačius
balandžio 1-gegužės 15 d.,
žiobrius
gegužės 15-birželio 15 d.,
otus
gegužės 1-liepos 31 d.,
upėtakius
spalio 1-gruodžio 31 d.,
sykus
spalio 1-gruodžio 31 d.

Medžioti galima čia...

Palaukiminė meždioklė


PASALA
1dalis Gimtasis ,,prėskas“

Vaikinai, ar pastebėjote, kad mūsų, povandeninių medžiotojų, atsiranda vis daugiau? Pavyzdžiui, aš pastebėjau, kad liaudies prie vandens telkinių pilna, o vertingos žuvies vis mažiau ir mažiau. Stengiamės, šaudome-pasiekiame. Tačiau tai nereiškia, kad padidėjus povandeninių medžiotojų skaičiui vandens telkiniuose, kad taip sumažėtų žuvys, kad kalbėtume apie tai, kad jos dingo, ar kad jos visai išnaikintos. Iš dalies todėl, kad ten nėra susitikimų su gerais egzemplioriais, kur dar neseniai jų buvo pilna, susieta su tuo, kad žuvys taip pat mokosi ir jau žino, kuo gresia joms susitikimas su šiais nebūdingais objektais (t. y. povandeniniais medžiotojais). Ji gali būti net kažkur netoli, bet neprisileidžia iki tiesaus matymo atstumo arba iš karto nuplaukia, jei priartėja naras. Bendrai, pasidaro daug atsargiau, ir kaip įprasta, įprastu būdu šukuojant povandenines erdves, jos jau nerasi. Todėl, kad pamatytumėte vertą šūvio žuvį, ypač Rusijos centrinėje juostoje, dažnai teks panaudoti sudėtingesnius, netradicinius medžioklės metodus. Vienas iš tokių metodų – pasala.

Pirmą savo medžioklės pasalos atveją aš prisimenu labai gerai. Nors jis ir nebuvo tiek efektyvus, kiek efektyvus pagal poveikį priminė pirmuosius vaikystės įspūdžius- iliuzionisto fokusus cirke - kai iš niekur staiga atsiranda ryškūs daiktai ar žvėriukai. Daug praėjo metų nuo tada, bet pojūčiai gyvi iki šių dienų. Ir ne tiek pačios Žuvies reiškinys, kiek tai, kiek iš pirmo žvilgsnio atrodantis beprasmiškas užsiėmimas gali duoti stulbinančių rezultatų.

,,Įprotis - antroji prigimtis", ir dauguma medžiotojų, ypač ,,gėlavandenių", naudojasi maždaug tuo pačiu medžioklės metodu – vandens telkinių šukavimas (jis gi - paieška).Tai, kai plauki paviršiumi ar po vandeniu ir ieškinėji savo grobio, ir kuo didesnį vandens telkinio plotą iššukuosi, tuo geriau. Metodas patikrintas, dažnai atnešantis sėkmę, tačiau, kaip minėjau anksčiau, vis rečiau ir rečiau suveikiantis. Ypač tai turima omenyje, kai susitinkama su stambiais egzemplioriais ir kai kuriomis žuvų rūšimis su specifiniais įpročiais. Daug kartų jūs galite atvažiuoti į tą patį vandens telkinį, panerti ir net neįtarti, kad jame gyvena stambios žuvys, pavyzdžiui, geri karpiai.

Prieš daugelį metų aš dažnai lankydavau vieną karjerą, kurio būdinga ypatybė buvo geras vandens skaidrumas net tada, kai kitose vietose būdavo drumstėjas, todėl jis buvo populiarus tarp povandenininkų. Tačiau karjeras buvo nedidelis, bet ir žuvys buvo nedidelės: karosai, lydekiukės ir tradicinė smulkmė - kuoja ir ešerys. Nors žvejų pasakojimai sklandė apie tai, kad tariamai, matė nuo aukštų krantų ant vandens paviršiaus karpių nugaras. Bet kažkaip aš negalėjau patikėti, nes po vandeniu jų niekas nesutiko. Štai ir tą kartą paplaukiojau po pažįstamas vietas - nieko ypatingo. Ir štai tada mane aplankė mintis: ant jūros negulime, laukiame kefalės už akmenų, pabandyti čia, ar ką? Tuo labiau, kad aš kaip tik papuoliau į įdomią vietą: bent dviejų metrų gylyje nuo vandens paviršiaus driekiasi povandeninė žemės ketera, o iš krašto šlaito pradžioje guli keletas sveikų riedulių. Ai, manau, padarysiu pasalą. Priguliau porą kartų už akmens ant šlaito – žiūriu, ešeriai dideli praplaukė (žinoma, gana stambūs), šauti lyg ir nėra ko, bet pažiūrėti įdomu. Pagulėjau dar porą kartų ir staiga žiūriu, plaukia į mano pusę būriu trys geri karpiai maždaug tokio pat dydžio visi, kokių 5-6 kg kiekvienas. Žinoma, aš buvau priblokštas: pirma, nesitikėjau, antra, šautuvas su silpnu užtaisu, ant harpūno nedidelis trišakis - neaišku, peršausiu, ar ne. Kol galvojau, karpiai apsisuko ir nuplaukė. Iš tikrųjų, po šūvio ant trišakio išliko vienas žvynelis .

Taigi nuo tada aš įsisavinau dvi pamokas: pirma - per medžioklę reikia periodiškai keisti taktiką, antra - šautuvą geriau ,,nustatyti" apskaičiuojant geriausią rezultatą, ir tai duoda savo vaisius. Ir jūrose-okeanuose, ir upėje-ežere. Jei kalbama apie jūrą, tai visai atskira tema, bet ir jūros medžiotojų procentas pas mus, deja, mažas. O kalbant apie gėlą vandenį, tada mano patirtis, manau, bus įdomi daugeliui. Pabandysiu apibendrinti savo įspūdžius. Tiesiog nurodysiu, kad mano padarytos prielaidos ir išvados, nebūtinai visiškai teisingos - vandens telkiniai yra skirtingi, žuvių įpročiai gali skirtis, bet ir ,,kas rusui gerai, tai vokiečiui gali pakenkti."

Prаdžiojе apie tai, kоdėl pasala gali būti efektyvi. Каip jau buvo minėta aukščiau, žuvis, prisirinkusi liūdnos patirties, gana greitai pradeda nardytoją su šautuvu priimti kaip mirtino pavojaus šaltinį. Kadangi vienas iš pagrindinių pojūčių organų, apžiūrint aplinką, yra žuvų šoninė linija, reaguojanti į objekto judėjimą ir vandens svyravimą, kuriuos ji sukuria, kai tik žuvis, ypač patyrusi ir atsargi, ,,užtinka" jūsų nirimus ir judėjimą vandenyje, ji nuplaukia. Dar iki to, kol jūs priartėsite per savo matymo atstumą. Iš tikrųjų, kuo daugiau jūs sukursite staigių vandens svyravimų, tuo blogiau Taigi yra prasminga bandyti nedaryti jokių sutrikimų -.t.y. ,,apmirti”, pavyzdžiui, visiškai nejudėti ant dugno. Žuvis, žinoma, kažką numano, tačiau jos IQ yra neaukštas. Kai sutrikimo šaltinis dingsta, ji nurimsta ir gali grįžti į savo mėgstamą vietą, nerūpestingai praplaukti pro savo darbus ar nuplaukti pasidomėti: kas tai ten nukrito į dugną ir guli. Kuo geriau jums seksis įtikinti žuvį, kad jūs visai jai abejingi, tuo arčiau ji priartės. Čia yra keli svarbūs momentai: pirmas – visiškai nejudėti pagrindinėje (laiko) pasalos fazėje, antras - tai visiškas nusilpimas ir trečias momentas - maskuotė. Po maskuote aš čia manau tai būtų didelių akmenų, reljefo dugno, dumblių rulonų, sausuolių ir kt.p. priedanga. Juk net gulėjimas atviroje vietoje dažnai duoda rezultatų, nes savo regėjimu žuvis nelabai pasitiki ir nejudantis objektas saugo ją paskutinėje eilėje.

Kodėl svarbus visiškas nejudrumas, manau, suprantama. Kalbant apie raumenų ir psichikos įtampą, yra du pagrindiniai aspektai: pirma, kad įtempti raumenys ir nervai ,,ėda" reikalingą ilgam kvėpavimo sulaikymui deguonį, antra - tokia vidinė įtampa sukuria tam tikrus išorinius reiškinius: vibraciją, elektrinius impulsus ir panašius. Reiškiniai, žinoma, silpni , bet gali paprastai juos pagauti žuvų jausmų ir receptorių organai ir apsaugoti ją. Todėl labai svarbu gerai pasiruošti pasalai: kaip reikiant pakvėpuoti, nusiteikti konkrečiam nirimo būdui. Turbūt nėra reikalo aiškinti, kad povandeninis medžiotojas, medžiojantis tokiu būdu turi turėti kvėpavimo sulaikymo atitinkamų įgūdžių, įgytų per tam tikras treniruotes.

Ir, žinoma, vienas iš pagrindinių ir labiausiai sudėtingų veiksnių, darančių įtaką teigiamam rezultatui yra pasalos vietos teisingas ir sudėtingas pasirinkimas. Tai, tiesiai pasakysime, nepaprastas reikalas. Svarbų vaidmenį vaidina medžioklės patirtis skirtingose vietose apskritai ir iš dalies šiame konkrečiame vandens telkinyje. Atvirai kalbant, kartais būna sunku paaiškinti sau, kodėl staiga atėjo sprendimas ,,prigulti" kaip tik dabar ir kaip tik čia. Tai turbūt jau dirba intuicija. Tačiau yra ir esminiai dalykai, kuriuos aš pasistengsiu pateikti. Šitame straipsnyje kalbėsiu apie gėlavandenius telkinius.

Ir taip, pas mus уra gėlavandenis telkinys. Jis gali būti su stovinčiu vandeniu (ežeras, karjeras), su tekančiu (upė) ir mišraus tipo (vandens saugykla). Iš tiesų, vienas iš pagrindinių principų yra tas pats – ieškok vietos su sąlygų kaita. Kas yra sąlygų kaita: kai povandeninė aplinka ryškiai keičiasi. Pavyzdžiui, buvo lygus dugnas, o čia tada staigus nusileidimas į gylį (skardis, tranšėja) arba pakilimas (povandeninis kalvynas arba rėva). Buvo lygus žolės ar meldų laukas, o čia prasideda atviras vanduo arba povandeninė laukymė. Nebuvo nieko dugne, o čia kaip reikiant akmuo arba rąstas guli. Ir taip toliau. Paimsime, pavyzdžiui, ežerą. Tokiu pat būdu galima panaudoti laukus ir atskirus didelius gumulus iš dumblių. Be to, dideliuose ežeruose ar rezervuaruose dumbliai arba meldai gali sudaryti plaukiojančias salas, stogus ir stogelius, po kuriais susidaro tuščia patamsėjusi erdvė. Įsikūrę pasaloje dugne po pačiu tokio ,,stogo" kraštu, mes galime tikėtis, kad susitiksime su įdomia žuvimi. Žinoma, čia reikia žiūrėti į šviesos ir atviro vandens pusę. Tokiose vietose reikia būti ypač atsargiems ir atidiems - nesigilinti į tamsą, o nerti į nežinomą, nematomą erdvę. Tai labai pavojinga. Vienas iš geriausių pasalos vietų ežere ar karjere yra daugiau ar mažiau staigus povandeninis šlaitas, iš gylio, išeinantis į seklumą.

Ypač gerai, jei ant šios seklumos viršaus yra dumblių ar nendrių (meldų) siena. Tipiškas pavyzdys – rėva kaip kalva ar aukštos keteros netoli kranto. Dažnai dideli užlieti karjerai pasirodo yra turtingi tokiu reljefu. Būna, kad net kažkur vandens telkinio centre yra rėvos, kuriose galima stovėti iki juosmens vandenyje. Tuo pačiu metu gali būti stačiai einanti į dugno gylį linija, besitęsianti nuo kranto, sena vandens saugyklos upės vaga, griovys. Gultis geriausiai taip, kad galėtumei matyti du - tris ir daugiau metrų nuo augmenijos krašto. Užeiti į gulyklą reikia iš gylio į šlaito viršų, panirus šiek tiek toliau. Gulėti patogiai įstrižai (galva, žinoma, į viršų), kad vienu metu galima būtų kontroliuoti žuvies priartėjimą ir dumblius palei sieną, ir iš gylio. O priklausomai nuo žuvų rūšies, jų dydžio ir konkrečių sąlygų jos gali pasirodyti ir iš apačios ir iš viršaus. Kiti galimi variantai: šlaitas su dideliais akmenimis, sausuoliais, slenkančiais nuo kranto krūmais. Gultis galima šalia, ,,prisispaudus” prie objekto, taip ir šiek tiek toliau. Tačiau ant lygaus horizontalaus dugno taip pat galima organizuoti pasalą, ypač jei yra dideli objektai, prie kurių paprastai keliauja žuvys – tai tie patys sausuoliai, stalai, akmenys, nuo molingos pakrantės atsiskyrę gabalai, metalinės ir betoninės konstrukcijos ir panašūs. Upėje vietų, kur galima surengti pasalas dažnai daugiau nei stovinčiuose vandens telkiniuose, tuo pačiu požiūriu pasirenkant jas. Tačiau tai pakoreguoja tėkmė. Suprantama, kad, kai tėkmė yra stipri, gulėti apačioje gali būti nemalonu. Būna, randi galimai patogią vietą, o tenka jos atsisakyti. Ką mes turime upėse? Pirmiausia, tai krūmus irr medžius. Jie gali būti iš dalies arba visiškai vandenyje. Ir ten ir ten galima surengti pasalą. Pavyzdžiui, pakrančių krūmuose, kurių šakos nusvyra toli į vandenį, mėgsta slėptis įvairios žuvys. Iš tikrųjų, kai mes bandome nusigauti iki jų per šiuos sąžalynus, tai dažnai sukeliame daug triukšmo.

Žuvys, ypač tos, kurios didesnės, paspruks. Jei vis tik ,,prigulsite" ant dugno ar tiesiog pasikabinsite tarp šakų ant vandens paviršiaus, tai galite sulaukti, kai žuvis pradeda grįžti į savo slėptuvę. Užplaukti į tokią pasalą reikia prieš srovę ir iš gilumos. Visiškai apsemti medžiai ir krūmai gali būti ant upės dugno tiek horizontaliai, tiek ir daugiau ar mažiau vertikaliai. Ant geros apimties krūmo, ,,augančio" iš upės dugno, o taip pat galima pagulėti ir tarp šakų prie dugno. (Žinoma, nepamirštant apie savo saugumą). Šiuo atveju, pavyzdžiui, stambi lydeka gali praplaukti iš šono ar net iš viršaus prieš srovę. Bet dažniausiai aš darau gulyklas šalia gulinčių išvirtusių medžių ar krūmų. Patogiausia įsitaisyti galva prieš srovę. Kitas geras variantas upėje – pasala ant besitęsiančių išilgai kranto povandeninių iškyšų (kraštų) – staigių gylio pasikeitimų. Gulėti galima ant pačios atbrailos (lygiagrečiai prie kranto), tiek ir apačioje po ja. Puiku, jei virš iškyšų ant kranto auga, o vandenyje yra krūmų ar nendrių, bet be augmenijos palei tokius kraštus (ir apačioje, lygiagrečiai ir iš viršaus pagal kraštą) dažnai praplaukia karpiai (jei, žinoma, jų upėje yra] ir kitos žuvys. Paprastai vandes telkiniuose yra, sakykime taip, ,,takai" – specialūs maršrutai, kuriais žuvys nuolat plaukioja. Tai gali būti kuojos, karšiai, raudės, karšiai, karpiai. ,,Takas" gali būti tarp užlietų krūmų, dumblių gumulų, vandens lelijų, palei meldus. Jei atsigulsi šalia ,,tako", ,,prisidengęs" augmenija ar reljefu, tai galima stebėti, kaip nuolat juo pradeda judėti žuvys – pradžioje smulkmė: kuojos ir ešeriai, paskui karpiai. Ir jei pakentėsi ir nešausi, tai po jų gali tiesiog pasirodyti sazaniukas (gudrūs karpiai praleidžia į priekį smulkmės ,,žvalgybos grupę”, kad patikrintų, ar nėra kokio nors pavojaus). Dažniausiai žuvys plaukia prieš srovę, todėl ir gulėti pageidautina joms priešais, (tiesa, tai ne visada patogu, todėl jūs galite gulėti statmenai), nors karpiai dažnai plaukia pasroviui. Be sausuolių ir dugno reljefo, upėje taip pat veikia stovinčio vandens taisyklė: pasala ant augmenijos sienos ir ,,tuščio" vandens. Na ir, žinoma, labai įdomios vietos, kurias sukūrė žmogus. Tai senųjų medinių tiltų ir malūnų užtvankų krūvos, nuskendusios baržos ir kiti laivai, betoninės konstrukcijos. Tačiau ne visada rengi pasalą netoli kažko įdomaus žuvims kaip slėptuvę. Kartais, aptikęs aiškius žuvų buvimo pėdsakus arba jų maitinimosi ženklus ant lygaus dugno, verta pabandyti surengti pasalą šalia šios vietos. Pavyzdžiui, sazanai dažnai, kaip šernai rausia snukiu dugną – varto gruntą, ieškodami maisto. Taip susidaro būdingos duobutės su nuskurusiais kraštais ir (arba) drumstumo vietomis. Plaukiate jūs, pavyzdžiui, palei dugną - vanduo yra daugiau ar mažiau, kai pats puikiausias iššoks iš šitos dūmynės vos iššovus. Šviežia pagraužta kriauklė (dresena) netoli senųjų polių, kelmų ir kitų objektų, būdingų dėmių ant dugno, išsiskiriančų spalva nuo likusio paviršiaus; suspaustų žolėdžių žuvų (karpių) dumblių; didelių žuvų išmatų - visa tai suteikia pagrindą pabandyti surengti tokioje vietoje pasalą medžioklės metodu (bet jokiu būdu neišskiriant kitų žuvų paieškos variantų).

Išskyrus ,,grynosios” pasalos atvejus, kai gulimui ruošiesi, vėdiniesi ir lauki žuvies iš anksto pasirinktoje vietoje, dažnai naudoji ją paieškos procese. ,,Eini" dugnu ir užplauki ant kokios įdomios vietos - gero sausuolio, pavyzdžiui. Žiūri, ir štai pulkas sterkų pakilo iš apačios ir nuvingiavo į priekį. Jei judi lėtai ir matomumas yra daugiau ar mažiau geras, tai žuvų judėjimą gerai kontroliuoji. Tada verta sustoti, pakibti ir nejudėti: sterkas ir kitos žuvys gali paprastai apsisukti ir grįžti, tiesa, paprastai šiek tiek įstrižai, ir štai čia jau reikia šaltakraujiškumo ir įgūdžių. Kitas variantas: plaukiau - plaukiau upe – nebuvo jokios žuvies, o čia ir plaukia smulkmė - kuojos, ešeriai. Šiuo atveju tikimybė, kad kažkur netoliese yra dideli egzemplioriai ar plėšrūnas dar labiau padidėja. Čia vėl gi reikia apmirti, visai nejudėti, žiūri, ir pasirodo lyg iš niekur lydekaitė. Toks metodas suveikia, net tada, kai plauki paviršiumi. Ir apskritai, pasalos medžioklė nereiškia tik gulėjimo dugne. Sekliose vietose, pavyzdžiui, melduose, vandens lelijose ar upės pakrančių krūmuose, jei leidžia matomumas bei šautuvas, yra prasmė gerai įkvėpus, pasikabinti sulaikius kvėpavimą, nejudėti tiesiai ant paviršiaus augalijos krūvoje, tarsi pasislėpus. Žinoma, reikia, kad prieš jus (arba po jumis) buvo išsklaidyta erdvė - laukymė, proskyna, į kurias žuvys gali išplaukti. Ne vieną kartą aš sėkmingai laukiau žuvies prie tankios augmenijos ir atviros vandens sienos, pagrindinis dalykas - tai suprasti, kad šioje vietoje gali būti didelių žuvų. Žinoma, turi būti tam tikras gylis - 1,5-2 m, ir, be to, reikia prisiglausti prie augmenijos, lyg susilieti su ja. Taigi, kad yra labai daug medžioklės pasalos įvairių variantų. Žinoma, bet kuris patyręs medžiotojas papasakos kažką savo neįprasto ir nežinomo kitiems. Reikia išbandyti įvairius variantus, ir sėkmė tikrai ateis.

Dabar apie techninius momentus. Kiek laiko reikia pasalai? Yra įvairių nuomonių. Aš manau, kad pо 50-60 sеkundžių nejudant laukti žuvies, jos pasirodymo tikimybė matymo lauke žymiai krenta. Jei jums patogu, tai galite užtrukti ilgiau, jei galite dar pagulėti. O jei ne, tai ir serijos tokių pasalų gėlo vandens telkinyje užteks, kad pamatytum kokį nors padorų grobį. Vienas mano draugas atvažiuoja prie vandens telkinio ir surengia keliasdešimt nusileidimų į gylį po 1,5-2 minutes. Ir šito rezultatas, jam dažnai per medžioklę pasitaiko pagauti 10 kg po vieną ar du egzempliorius . Bet tai jau labai vargina ir monotoniška, nors ,,pagal draugo skonį ir spalvą ne", ir vių pasiruošimas skirtingas. Kaip aš pranešiau aukščiau, didžiąją laiko dalį pasaloje reikia gulėti visiškai nejudant, bet į pabaigą, galima (ir reikia) pradėti atidžiai apsižvalgyti. Žuvis gali priplaukti prie jūsų iš šono, iš užpakalio. O jei jau pamatėte tinkamą grobį, pasistenkite nedaryti staigių judesių - nukreipkite ginklą sklandžiai ir lygiai, pasisukite į ją visu savo kūnu, kitaip žuvis žymiai paspartins ir paspruks į šoną. Šita taisyklė taikytina beveik visoms žuvų rūšims, išskyrus, galbūt, salatį ir plačiakaktį - šie ,,vaikinai" judrūs, tik suspėk išmesti ranką.

Iš tikrųjų, rengti pasalą reikia protingai, atitinkamai pagal gylį, kuriame patartina tai daryti. Praktika rodo, kad ten, kur jau tamsu ir, be to, nėra žuvų smulkmės, greičiausiai, rengti pasalą neefektyvu. Konkretūs gyliai, kuriuose verta medžioti, pasakyti neįmanoma, tai priklauso nuo daugelio priežasčių: konkretaus vandens telkinio dydžio, vandens skaidrumo ii temperatūros jame, slėptuvių žuvims ir kita.

Ir paskutinis, bet turbūt pats svarbiausias - SAUGUMAS! Statinis kvėpavimo sulaikymas labai keblus dalykas – jokiu būdu neužsibūkite po vandeniu, išplaukite anksčiau, kol nepajutote rimtų deguonies bado požymių. Tuo labiau, kad arti gali būti potencialiai pavojingų objektų: tai tankūs sąžalynai, šiukšlės, krūmai ir kiti panašūs. Kontroliuokite save ir aplinką. Vis tik povandeninė medžioklė - tai pirmiausia malonumas, o ne rusiškos ruletės žaidimas. Sėkmės!
Jurij El

Dėl straipsnių vertimo sutikimo esame dėkingi turbūt didžiausiam žurnalui apie povandeninę žūklę "Мир подводной охоты".

Klubo Neriam administracija

Komentarai
Komentarų neparašyta.
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nėra reitingų.
Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Atsitikitinis vaizdelis
Darom 2011 Vilnius
Darom 2011 Vilnius
Darom 2011 Lietuva
Batimetriniai žemėlapiai
Šaukykla
Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.

zebai11  
2022/07/07/ 17:25:51
kuršių mariose galima povandeninė žvejyba?

GintarasGVE  
2022/04/15/ 12:55:55
12. Povandeninė žvejyba leidžiama Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus rekreacines zonas. Kas gali paaiškinti, kur prasideda ir kur baigiasi rekreacinė zona pajūryje?

GintarasGVE  
2022/04/15/ 12:54:08
Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?

GintarasGVE  
2022/04/15/ 12:53:58
Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?

doncas  
2020/07/17/ 00:03:34
Sveiki. Gal kam didelės dėžės šaldytiems trofėjams, kas į Norgę važinėja. Polistirolas, išorė 118× 78× 78,5 cm. Sienelė 8 cm. Dangtis irgi 8 cm storio. Kaunas. 20 pinigų.

Rodyti daugiau pranešimu
Naujausios nuotraukos
Norvegija 2020
Norvegija 2020
2020/11/03/ 08:48:21

Vienos Norvegijos istorija apie klubo išvyką
Vienos Norvegijos is...
2019/10/24/ 00:08:00

Vienos Norvegijos istorija apie klubo išvyką
Vienos Norvegijos is...
2019/10/24/ 00:07:07

Apklausa
Kaip dažnai medžiojate?

Kelis kartus per savaitę sezono metu

Kartą per savaitę sezono metu

Kartą per mėnesį sezono metu

Kartą, du sezono metu

Norėdamas balsuoti turite prisijungti.

Rezultatai
Komentarai : 0
Apklausų archyvas
Lietuvos žemėlapis
Skaitliukas
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Google Analytics
Google +
„Povandeninė žūklė
© Povandeninės medžioklės klubas 2007-2022
Povandeninė žūklė - viskas apie tai!

Bet kokią informaciją kopijuoti yra griežtai draudžiama be administracijos sutikimo