Vėgeles gruodžio 15-sausio 15 d.,
lydekasvasario 1-balandžio 20 d.,
sterkus kovo 1-gegužės 20 d.,
kiršlius kovo 1-gegužės 15 d.,
salačiusbalandžio 1-gegužės 15 d.,
žiobriusgegužės 15-birželio 15 d.,
otusgegužės 1-liepos 31 d.,
upėtakiusspalio 1-gruodžio 31 d.,
sykusspalio 1-gruodžio 31 d.
Medžioti galima čia...
Kaip saugiai ir efektyviai nardyti?
Kaip saugiai ir efektyviai nardyti?
Nardymas dažniausiai daugeliui žmonių iš karto asocijuojasi su pavojumi, mistika ir kitais ne visada maloniais pojūčiais. Tačiau pradėjus nardymą rimčiau, įgijus šiek tiek asmeninės patirties ir primityvaus supratimo apie tai, minėti ne visai malonūs pojūčiai labai dažnais atvejais pamirštami, nardymas tampa savaime suprantamas, visiškai nebe pavojingas užsiėmimas. Deja, bet neturint profesionalių žinių ir praktikos, dėl per didelio pasitikėjimo savimi, kartais nardymas iš savaime suprantamo ir paprasto dalyko virsta didžiule tragedija artimiesiems, kuomet lieka labai daug neatsakytų klausimų: kaip, kodėl ir panašiai. Todėl šią publikaciją norėtume skirti visiems besidomintiems ar planuojantiems domėtis nardymu, taip pat būtų labai neprošal su šia informacija susipažinti ir nardymu užsiimančiųjų artimiesiems, nes tikslas šios publikacijos privesti trumpam stabtelti, susimąstyti ir pasidaryti tam tikras išvadas apie kiekvieno mūsų profesionalias nardymo žinias ir praktiką. Norėtume, kad nors šiek tiek savamokslis nardymas įgautų aukštesnį lygį ir galbūt pagrindą gilinti žinias dar labiau. Taigi nardymą, užsiimant povandenine medžiokle, jokiu būdu be oro balionų, galima, trumpai tariant, sudalinti į 4 fazes:
1. Fazė kūno paruošimo lipant į vandenį fazė; 2. Fazė atsipalaidavimo ir kvėpavimo fazė prieš paneriant; 3. Fazė panėrimo ir buvimo po vandeniu fazė; 4. Fazė iškilimo ir atstatomojo kvėpavimo fazė.
Trumpai apie kiekvieną fazę: 1. Kūno paruošimo lipant į vandenį fazė. Kitaip tariant, galima pradėti nuo elementarių dalykų trumpa mankšta, raumenų tempimo pratimai, taip pat nederėtų pamiršti ausų būgnelių ir krūtines diafragmos treniruočių. Savaime suprantama, tai turėtų būti atliekama dar krante. Minėtų pratimų tikrai galite rasti labai plačiai internete arba pas profesionaliai užsiimančius nardymo instruktorius Lietuvoje, todėl mes neplėtosime toliau šios temos.
2. Atsipalaidavimo ir kvėpavimo fazė prieš paneriant. Tai yra momentas, kuomet mes stengiamės kaip įmanoma kuo labiau atsipalaiduoti, užsimerkti, kvėpuoti lėtai ir negiliai. Kvėpavimo laikas šioje fazėje neturi būti trumpesnis nei praėjusio panėrimo po vandeniu laikas. Kvėpuojame taip, tarsi jūs ruoštumėtės miegui, lėtai ir negiliai. Paskutiniai du ar trys įkvėpimai seka gilūs, įkvepiame pirmiausia pilvu, vėliau pripildome krūtinę, ištiesiame kaklą ir pripildome oru trachėją. Viskas daroma maksimaliai atsipalaidavus. Paskutinio įkvėpimo metu vandens paviršiuje prapučiame ausis, būtinai ištraukiame vamzdelį, rankomis nurodome kryptį, kur ketiname nerti, pasilenkiame, keliame kojas aukštyn ir neriame.
Pagrindinės klaidos šioje fazėje:
Hiperventiliacija nardant hiperventiliuoti yra griežtai nerekomenduojama, nes hiperventiliacija didina CO2 koncentracijos toleranciją, kas gali būti, jei jūs nardote vienas po vandeniu, mirtinai pavojinga. Hiperventiliacija yra dažnai apibūdinama, kaip greitas kvėpavimas, tačiau nebūtinai, hiperventiliacija gali būti ir gilus, net ir jei lėtas kvėpavimas. Gilaus ir dažno kvėpavimo reikia vengti viso nardymo metu. Hiperventiliacija gerai jei reikia staigiai panerti, tačiau tai turi būti išimtinai retais atvejais.
3. Panėrimo ir buvimo po vandeniu fazė. Šioje fazėje viskas vyksta po vandeniu, todėl labai svarbūs sekantys momentai:
- ausų prapūtimai;
- kaukės prapūtimai;
- judėjimo tempas ir judesiai;
- organizmo signalai dėl noro įkvėpti.
Ausų prapūtimai tai yra slėgio išlyginimas vidurinėje ausyje, sinusuose. Tai yra būtina neriant po vandeniu. Pagrindinės klaidos manymas, kad ausis ir sinusus reikia praputinėti tuomet, kada jaučiamas nemalonus skausmas. Prasipūsti ausis reikia nuolat ir kuo dažniau, nelaukiant kuomet pradėsite jausti skausmą. Pirmas ausų prapūtimas vyksta dar vandens paviršiuje prieš pat panėrimą.
Kaukės prapūtimai ši procedūra panėrus ne tokia dažna kaip ausų prapūtimai, tačiau taip pat reikalinga, nes kaukėje esantis oras neriant gilyn spaudžiasi sudarydamas tarp kaukės ir veido vakuumą, kas gali privesti prie sveikatos sutrikimų, nes vakuumas veikia akis.
Judėjimo tempas. Viena iš pagrindinių klaidų tai yra laikysena, judėjimo tempas ir staigūs judesiai. Panėrus po vandeniu judėjimo tempas turi būti kiek įmanoma švelnesnis, ramesnis ir tolygus. Atminti reiktų, kad kuo giliau neriate, tuo pavojingesni tampa jūsų staigūs judesiai, todėl staigių judesių reikia vengti per visą buvimo po vandeniu laiką. Taip pat reiktų paminėti, kad taisyklė greičiau ir staigiau visiškai nereiškia saugiau, ilgiau ir komfortabiliau. Tik lėti, ramūs, tolygūs judesiai leis jums mėgautis ramybe po vandeniu, išbūsite po vandeniu žymiai ilgiau ir išvengsite vidaus organų traumų.
Organizmo signalai dėl noro įkvėpti tai taip pat vienas iš labai svarbių momentų būnant po vandeniu, nes tai yra riba, kurios peržengti nevalia. Kuo ilgiau ignoruojame šiuos signalus, kai norime kvėpuoti, tuo didėja rizika, kad jūs neteksite sąmonės, angliškai blackout. Netekus po vandeniu sąmonės ir nesuteikus skubios pagalbos, ištinka organizmo mirtis, prieš tai atjungiama centrinė ir periferinė nervų sistema, paliekant plakti širdžiai, dar vėliau sustoja plakti ir širdis. Kas yra tie signalai ir kaip juos pajausti? Vienas iš pirmųjų signalų, kuomet mums organizmas sako laikas įkvėpti oro, yra noras nuryti seiles, tačiau jis nebūtinai pasireiškia visiems, gali jo ir nebūti. Šis signalas nėra toks pavojingas, jei jūsų organizmas siunčia jums antrą, kitokį signalą diafragmos spazmus. Tačiau antras organizmo signalas nėra vienodas visiems, todėl labai svarbu pažinti savo organizmą ir tai daryti tik su antro žmogaus priežiūra. Diafragmos spazmas vyksta nevalingai, vieniems stipriau, kitiems silpniau juntamas pilvo trūkčiojimas. Vieniems šis signalas prasideda jau po minutės, kitiems po dviejų minučių nekvėpavus. Kuo ilgiau šis signalas ignoruojamas, tuo jis dažnėja ir stiprėja. Todėl labai svarbu pažinti savo organizmą ir jo ribas, kiek laiko galima ignoruoti šiuos signalus, bet tik su kito žmogaus priežiūra. Tai yra labai individualu, todėl taisyklės bendros šiam signalui nėra. Todėl geriausia būtų kreiptis į profesionalius nardymo instruktorius, kurie prižiūrėdami jus, leis jums maksimaliai pažinti savo organizmo galimybes ir diafragmos darbą, tolerancijos ribas ir panašiai.
4. Iškilimo ir atstatomojo kvėpavimo fazė. Šią fazę galima suskirstyti į dvi dalis, tai iškilimo į vandens paviršių ir atstatomojo kvėpavimo dalis. Kaip jau minėjome, kylant į vandens paviršių (kalbant apie judėjimo tempą), reiktų vengti staigių judesių, jei jūsų svoriai sureguliuoti, kad nuo tam tikro gylio jūsų plūdrumas yra teigiamas, tokiu atveju galima ir reiktų visai nebenaudoti jokių judesių, nes teigiamas plūdrumas jus iškels į vandens paviršių, o jūs išsaugosite savo likusias oro atsargas. Nepaminėjau, tačiau svorio balansavimas nardyme taip pat yra labai svarbus dalykas. Svorius reiktų reguliuotis vadovaujantis tokia taisykle pripildžius plaučius oru jūsų galva yra iškilusi vandens paviršiuje, o pilnai iškvėpus orą jūs turėtumėte plūduriuoti iki akių lygio vandenyje laikantis statmenai. Jei skęstate giliau, jums derėtų mažinti svorį nuo svorio sistemos ar diržo. Be abejo nardant negiliai, iki 3-4 metrų, dažniausiai ši taisyklė negalioja, nes neutralus plūdrumas povandeninėje medžioklėje ties norimu gyliu yra taip pat labai svarbu dėl judesių. Grįžtant prie iškilimo į vandens paviršių, panagrinėkime pagrindinę daromą medžiotojų klaidą, kuri taip pat gali būti mirtinai pavojinga net ir vandens paviršiuje. Kylant į vandens paviršių, net jei jums ir labai norisi pradėti kvėpuoti išpūtinėti orą po vandeniu yra klaida, nes jūsų organizmui ir taip trūksta deguonies, O2 lygis stipriai nukritęs ir jei dar išpučiamas likęs oras taip padidinama tikimybė, kad jūs tiesiog prarasite sąmonę vandens paviršiuje ar kylant į paviršių. Ir jei šiuo metu nebus arti žmogaus, kuris galėtų suteikti jums pagalbą, nelaimė neišvengiamai arti. Na ir paskutinis momentas, kuris yra labai svarbus iškilus į paviršių ir kurį Lietuvos povandenininkai tikrai dauguma ignoruoja, tai yra atstatomasis kvėpavimas išnėrus. Tikiu, kad daugelis dabar paskaitęs apie tai susimąstė kas tai yra?
Atstatomasis kvėpavimas. Paprastai daugelis įpratęs, išnirus iš vandens ir praleidus ten nemažai laiko, kvėpuoti kuo greičiau ir kuo giliau. Šis momentas yra labai svarbus, nes jei kvėpuosite taip, tikimybė prarasti sąmonę vandens paviršiuje yra labai didžiulė, kadangi dažniausiai nardantys sąmonę praranda būtent ne giliai panėrus, o kylant į paviršių arba jau iškilus. Ir jei nėra šalia žmogaus, kuris jums pagelbės, tragedijos beveik neišvengsite. Kaip teisingai tai daryti? Jei laikysitės elementarios taisyklės ir įprasite tai daryti, jūsų nardymas taps tikrai kur kas saugesnis. Taisyklė 30/70, 30% oro iškilus išpučiame iš plaučių, 70% pasiliekame. Viską darome staigiai ir trumpai, 30% oro išpučiame kaip galima greičiau, 70% pasiliekame, 30% vėl užpildome, įkvepiame tokiu pat staigiu tempu plaučius šviežio oro. Labai sunku apibūdinti šią sąvoką ir kaip tai atrodo raštu, tačiau, kitaip tariant, viskas turėtų vykti pasyvaus (kuomet nededame pastangų) ir trumpo iškvėpimo ir staigaus įkvėpimo. Tokiu būdu mes užpildome savo plaučius šviežiu oru neišpūsdami viso plaučių tūrio, nes priešingu atveju organizmui ir taip reikalaujant deguonies, jūs iš jo išpučiate likusias atsargas, įkvėpti nebespėjama ir tuo metu ištinka sąmonės netekimas, galvos svaigulys, lūpų, pirštų galiukų tirpimai ir kita simptomatika. Jei kada jautėte paviršiuje šiuos simptomus, tai byloja, kad jums iki nelaimės buvo galbūt visai netoli. Atstatomąjį kvėpavimą reiktų daryti 3-4 kartus, o vėliau vėl pradėti lėtai ir negiliai kvėpuoti.
Žiūrėti video nuo 3:34 sek.,atstatomasis kvėpavimas
Ką daryti jei jūsų draugas neteko sąmonės? Kaip gaivinti?
Visų pirma, jei jūs radote draugą, kolegą, nepažįstamą narą vandenyje, reikia kuo skubiau jį iškelti į vandens paviršių laikant jį viena ranka už apatinio žandikaulio, kita ranka už sprando uždarius visus kvėpavimo takus. Pirmiausia išnirus reikia pradėti nuo savęs ir kaip jau rašėme atlikti atstatomąjį kvėpavimą, nes jei kolegos gelbėjimas vyksta iš labai giliai, gali ta pati bėda nutikti ir jums, todėl atstatomasis kvėpavimas prieš pradedant gaivinti yra privalomas. Iškėlus jį, kuo skubiau nuimti kaukę, vamzdelį, jei svoris jus abu skandina svorius ir pradėti gaivinti. Atlošiame galvą, kad kaklas išsitiestų, užspaudžiame viena ranka nosį, pasukame galvą truputį į save ir pučiame orą burna į burną. Pučiame į veidą orą, kviečiame vardu, švelniai pliaukštelti per žandą, jei per pora minučių atgaivinti vietoje nepavyksta, procedūros nenutraukiame, darome dirbtinį kvėpavimą burna į burną ir tempiame į krantą, kur iškviesti būtų galima skubią medicininę pagalbą.
Taigi nardykime visi saugiai, kad taip būtų privalome labiau pažinkime savo organizmą. Niekada nepervertinkime savo galimybių vienas, nes tai prie gero niekada neprives. Tai yra tik labai maža dalis teorijos, kurią galite plačiau panagrinėti pas šios srities specialistus. Negana to, teorija labai dažnai ir lieka tik teorija, todėl praktika prižiūrint instruktoriui yra būtina, kad pilnai įsisavinti saugaus ir efektyvaus nardymo pagrindus. Lietuvoje per paskutinius metus nardymas be oro balionų stipriai populiarėja, todėl daugėja ir profesionalių nardymo be balionų instruktorių, kurie mielai padės jums profesionaliai susipažinti su šiuo labai įdomiu, tačiau ne visada nepavojingu užsiėmimu. Pabaigai kiek nuvalkiota, bet labai šiai temai tinkanti frazė, lai visų Jūsų panėrimų skaičius sutampa su išnėrimų skaičiumi.
Mazvydas 2016/04/17/ 17:10:30
Sveiki, kodel vamzdelo istraukimas yra butunas ?
Cirkulas 2016/04/17/ 18:17:56
Na kolegos, atsakysit į šį klausimą kas nors?
Dinas 2016/04/17/ 20:41:15
Kiek man zinoma. Jei prarasi samone po vandeniu ir vamzdelis bus burnoj, ikvepsi vandens. Jei lupos bus be vamzdelio, sumazes sansai ikvept vandeni. Vienu zodziu be vamzdelio burnoj nelaimes atveju, daugiau sansu but isgelbetam kolegos.
Cirkulas 2016/04/17/ 20:44:41
Na issamiau turbut galetu intruktoriai pasakyti, bet is esmes mintis teisinga kiek as zinau, viskas del zinduolio reflekso, jei vamzdelis bus burnoje bus blogai praradus samone, nes kvepavimo takai bus atviri.
the hound 2016/04/18/ 11:19:30
Man prasiputenejant ausis , sunkuiau buna isbuti ilgiau po vandeniu , atrodo lyg energijos kazkiek sunaudoju tai darydamas , ar normalu tai ?
Petrovic 2016/04/18/ 11:27:24
Iš 2 punkto: Kaip reikia daryti:
Paskutiniai du ar trys įkvėpimai seka gilūs, įkvepiame pirmiausia pilvu, vėliau pripildome krūtinę, ištiesiame kaklą ir pripildome oru trachėją.
Kaip nereikia daryti:
Hiperventiliacija yra dažnai apibūdinama, kaip greitas kvėpavimas, tačiau nebūtinai, hiperventiliacija gali būti ir gilus, net ir jei lėtas kvėpavimas.
Aš nematau čia didelių skirtumų. Gal kas nors pakomentuos?
Cirkulas 2016/04/18/ 11:54:49
The Hound, ausu praputimas neturetu kelti diskomforto, turbut reikia labiau pasigilinti apie ausu praputimo technikas, ju yra net kelios, neturetu buti tokiu pojuciu, turbut reikia daugiau praktikuotis. Dar praputinejant ausis ir kauke, reikia saikingai naudoti turimas oro atsargas, savaime suprantama tai ka sunaudijate ausims ir kaukei minusuojasi is jusu kvepavimo taku.
Petrovic, taip tai yra plonyte riba, kodel butent rekomenduojama padaryti tik du-tris tokius ikvepimus, todel, kad tokie keli ikvepimai ( cia yra kabai svarbu: jei iki tol buvo kvepuojama teisingai) netures jokiu hiperventiliacijos pasekmiu, taciau jei taip ikvepsite daugiau nei rekomenduojama tai jau tures pasekmes. Kitaip tariant taip tai yra hiperventiliacija, tik be jokiu pasekmiu, svarbiausia nepersistengti. Tikslas siu keliu paskutiniu giliu ikvepimu - pilnai perventiliuoti plaucius.
Cirkulas 2016/04/18/ 11:59:11
Tikrai labai rekomenduociau sudalyvauti kursuose, patikekite rasit labai daug nauju dalyku, apie kuriuos kartais net nesusimastote.
Cirkulas 2016/04/18/ 12:04:55
Turiu klausima diskusijai, gal kas atsakys - kodel negalima isputineti oro vandenyje, kylant is giliai i pavirsiu?
the hound 2016/04/18/ 14:12:06
ar galima treniruotis prasiputineti sausumoje ? kokia is to nauda ?
the hound 2016/04/18/ 14:31:17
Beto pastebejimas toks , kad daug lengviau prasipusti yra kai putimo metu judinu zandikauli , be zandikaulio judinimo reikia labai stipriai pusti norint pajusti kad bugneliai atsoka
Cirkulas 2016/04/18/ 17:41:18
Neabejoju, kad treniruotis galima ir reikia, jei yra tam noro, o nauda tai kaip ir visu treniruociu, sutaupysit laiko medziokleje, nereikes galvoti gerai cia prapuciau ar blogai... Bet dar galite pasiskaitineti apie praputimo budus, kaip minejau ne vienas budas yra...
Richi 2016/04/28/ 19:39:15
Dar pastebėjimas iš praktikos - pilna įkvepimą (pirmiausia pilvu, vėliau pripildome krūtinę, ištiesiame kaklą ir pripildome oru trachėją) reikia atlikti kai neri virš 7 - 8 m.. Nes jei medžiokles gylis yra iki 5 m. patirsi daugiau pastangų/raumenų įtempimo/diskomforto pojučių, laikydamas visą šį perteklinį orą kvepavimo sistemoje - rezultate, greičiausiai, po vandeniu išbusi nei kiek ne ilgiau (o gal but net ir trumpiau) ir pojučiai bus, kad vos plaučiai neplyšo.
zebai11 2022/07/07/ 17:25:51 kuršių mariose galima povandeninė žvejyba?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:55:55 12. Povandeninė žvejyba leidžiama Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus rekreacines zonas. Kas gali paaiškinti, kur prasideda ir kur baigiasi rekreacinė zona pajūryje?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:54:08 Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:53:58 Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
doncas 2020/07/17/ 00:03:34 Sveiki. Gal kam didelės dėžės šaldytiems trofėjams, kas į Norgę važinėja. Polistirolas, išorė 118× 78× 78,5 cm. Sienelė 8 cm. Dangtis irgi 8 cm storio. Kaunas. 20 pinigų.
Dekui!!
