TITULINIS FORUMAS MŽ TAISYKLĖS RAAD TELEFONAI STRAIPSNIAI FOTO GALERIJA VIDEO GALERIJA PADĖKOS TRANSLATE
2024/03/19/ 09:59:06   
Navigacija
Klubo rekvizitai
Siuntimai
Web nuorodos
Duk
Paieška
Kontaktai
Žiniasklaidai
Reklama
Tinklapio administratoriai
Forumo temos
Naujausios temos
Nuo ko pradėti
Kur medzioti galima?
Matomumas ežeruose
Medžioklė Norvegijoje
Nesąmonės, bet juokinga!


Karščiausios temos
Kas čia brakonieriai?[2535]
Medžioklė Norvegijoje[2352]
Hidrokostiumai (ben...[2324]
Projektas įžuvink e...[1625]
Grįžau iš medžioklė...[1337]

Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 2
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 1,676
Neaktyvūs nariai: 2
Naujausias narys: Beaver
Paskutiniai straipsniai
Kaip saugiai ir efek...
Šamas žiemą ir vasarą
Karpių medžioklė
"TAI YRA" vandens sk...
Palaukiminė meždioklė
Populiariausi straipsniai
Stacionari rūkykla
Povandeninė žūklė – ...
Gaminam rūkyklą
Povandeninė medžiokl...
Retos ir nykstančios...
Klubo rėmėjai
Profilis facebook'e
Reklama
Paskutiniai Komentarai
GintarasGVE
Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
Žiūrėti

GintarasGVE
12. Povandeninė žvejyba leidžiama Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus rekreacines zonas.

Kas gali paaiškinti, kur prasideda ir kur baigiasi rekreacinė zona pajūryje?
Žiūrėti

legris
Gaila,kad tik dabar paskaiciau Sokiai pokiai
Žiūrėti

gasas
fantastika!
Žiūrėti

mb
Geras atidarymas! Sveikinimai Ploja
Žiūrėti

Richi
Gera !!!
Žiūrėti

Naujausi filmai
Spearfishing... [29/10-17]
Šamų medžiok... [19/02-15]
Šamų medžiok... [12/02-15]
Nardymas po ... [12/02-15]
Halibutų med... [12/02-15]
Spearfishing... [01/09-14]
Freedving Ai... [04/08-14]
Elektrėnų ma... [14/10-13]
TV laida "Ap... [01/07-13]
Baltuju Laka... [11/08-12]
Medžioti draudžiama
Vėgeles
gruodžio 15-sausio 15 d.,
lydekas
vasario 1-balandžio 20 d.,
sterkus
kovo 1-gegužės 20 d.,
kiršlius
kovo 1-gegužės 15 d.,
salačius
balandžio 1-gegužės 15 d.,
žiobrius
gegužės 15-birželio 15 d.,
otus
gegužės 1-liepos 31 d.,
upėtakius
spalio 1-gruodžio 31 d.,
sykus
spalio 1-gruodžio 31 d.

Medžioti galima čia...

Karpių medžioklė


MEŽIOJAME KARPIUS


Šiek tiek apie patį karpį:

Pradžiai, kad jūs žinotumėte, tokia žuvis, kaip ,,karpis" laukinėje gamtoje iš vis niekada neegzistavo. Pavadinimas ,,karpis" atsirado iš lotynų žuvies pavadinimo Cyprinus carpio, o be to graikų kalboje ,,karpis" – tai vaisius, o apie šios žuvies neeilinį vaisingumą žinoma visiems! Jei mes peržiūrėtume mus dominančią jos kilmę, tai jos šaknis rasime Azijoje, pirmiausia Kinijoje, kur žuvis buvo naudojama valgiui 1000 m. prieš mūsų erą. Iš Kinijos ji papuolė į Japoniją, o vėliau ir į Europą.Kinijoje karpis buvo pirmoji žuvis, kuri buvo naudojama kaip maistas.

Karpiai yra paminėti Vokietijos ministro Kasiodoro įsakymuose provincijų gubernatoriams, kuris reikalavo, kad į karaliaus Teodoriko [493-512 metais] stalą reguliariai būtų tiekiami karpiai. XIV amžiuje vienoje čekų knygoje apie žvejybą buvo aprašyti specialių tvenkinių įrengimo metodai, kuriuose auginami karpiai, kuriuos pradėjo dirbtinai kurti Čekijoje dar XIII amžiuje. Turtingų anglų sodybose buvo laikoma prabanga turėti tokius tvenkinius. Į JAV karpius atvežė buvusi Prezidento Karpio komisija (buvo net tokia!) 1877 metais, turėdami tikslą, kad jį naudos maistui. Kitos Žemės ūkio ir maisto pramonės šakos buvo nusmukusios, ir karpis, kaip buvo manoma, galėtų būti geras ir pigus sprendimas. Pas japonus atsirado karpiai Koi, kurie yra daugiausia yra dekoratyviniai su įvairių spalvų mišiniu, įskaitant baltą, oranžinę, aukso ir juodą. Japonijoje bendrai gerbia karpį kaip vyriškumo ir drąsos simbolį, o Vaikų dieną gegužės 5 dieną prie namo, kur yra berniukų, pastato stiebus su pripučiamais karpiais. Nyderlanduose ir Anglijoje karpius net peni rūsiuose, laikydami juos krepšiuose su drėgnomis samanomis ir kišdami valgį tiesiai į burną. Palaipsniui karpis ,,apsigyveno" visame žemės rutulyje - jis sutinkamas gėluose vandens telkiniuose, beveik visur, išskyrus kažkodėl (kaip parašyta protingose knygose] Pietų Ameriką, Australiją ir Madagaskarą.

Pasirodo, kad karpis – tai prijaukintas sazanas, tai yra žmogus pradėjo auginti žuvis ten, kur tik jis panorėjo, ir gavo didelį gastronomijos ir medžioklės pasitenkinimą. Žmogus – bandanti natūra, ir aišku, kad stebėti ir įsisavinti tik vieną ,,naminio" sazano rūšį žmonės nenorės. Taigi, šiandien pasirodo upėse ir tvenkiniuose gyvena keletas rūšių karpių: žvynuotasis, veidrodinis, rėmelinis ir plikasis.

• Žvynuotasis karpis išsiskiria tuo, kad žvynai visą kūną dengia tolygiai.
• veidrodinis karpis, priešingai, turi žvynus, kurie netolygiai išsibarstę po visą kūną, dažnai beveik pusė kūno pliko.
Rėmelinis turi blizgančius aukso spalvos žvynus tik ant nugarėlės ir pilvuko.
• Ir pagaliau, plikasis karpis iš vis neturi žvynų.

Kita vertus, pavadinimas ,,karpis", kartais ,,karpija", paprastai naudojama tik centrinėje Rusijoje, ir priklauso tik karpiams, gyvenantiems dideliuose tvenkiniuose ir ežeruose. Pietvakarių Rusijoje jis pakeičiamas kitu - ,,korop", o pietryčiuose, pavyzdžiui, prie Volgos, karpis žinomas kirgizišku pavadinimu ,,sazanas". Taigi pavadinimą ,,sazanas" žmonės vartoja, gyvenantiems upėse, o ,,karpis" - atsižvelgiant į žuvis, kurios gyvena ežeruose ir tvenkiniuose. Remiantis kaip tik šiuo patvirtinimu, mes išsiaiškinsime, kuo skiriasi karpis nuo sazano ir ar iš viso skiriasi?

,,Sazanas lieknesnis" dėl atšiauresnių gyvenimo sąlygų. Juk upėje, jis turi nuolat kovoti su tėkme, o tai neišvengiamai turi reikšmės jo ,,figūrai”. Karpio išorė įspūdinga, tačiau įspūdį padaro ne grožiu, bet stambumu. Didžiulio svorio tvenkinio karpis nebūna ilgas (ne ilgesnis, kaip 1 m), dėl to susidaro kaip paršiuko įspūdis. Tai visiškai paaiškinama - plėšrūnų, pavojingų jam, paprastai nebūna tvenkinyje, bet ir nuolat susidurti su greitu srautu nereikia ir nebūtina Ir tvenkinio ir upinis karpiai kartais būna didžiulių dydžių, kaip nė viena kita iš karpinių žuvų ir sulaukia gilios senatvės. Pats didžiausias iš mūsų šiuolaikinių karpių svėrė 55 kg. Šis gigantas, kaip liudija S.N. Alferaki, buvo sugautas 80 kilometrų nuo Taganrogo, Kreivojoje juostoje. 80 – ųjų metų pradžioje, Voronežo upėje, Lebediansko apskrityje, kaip mena, pateko į tinklą didžiulis ir dar labai negražus karpis.

,,Sazanas lieknesnis" dėl atšiauresnių gyvenimo sąlygų. Juk upėje, jis turi nuolat kovoti su tėkme, o tai neišvengiamai turi reikšmės jo ,,figūrai”.

Mokslinėje literatūroje (ne žvejų pokštuose!) užegistruotas maksimalus karpio ilgis 1 metras 20 cm, o svoris daugiau nei 37,5 kg. Visuose užsienio darbuose apie vietoje pagautas žuvis yra paminėtas garsusis Oderio karpis - autoriai su pasididžiavimu aprašo jo ,,didžiulį" svorį -28 kg! Nuo tų pačių 1711 metų šito rekordo dar niekas nepranoko! Ir tai nuostabu, nes mes turime daug didelių ir mažų upių Rusijos pietuose, čia galima užtikti 16-likos, 20-ties, 24-ių kilogramų sazanus ir tai tikrai nėra retenybė. Savaime suprantama, kad tokios didžiulės žuvys turėtų gyventi daugelį metų. Yra įrodymų, kad tvenkinio karpiai pasiekė ne tik šimto metų amžiaus, bet net dviejų šimtų, bet oficialiuose dokumentuose šito neaptinkama. Vidutiniškai karpis gyvena apie 15-20 metų. Jis minta beveik be pertraukų, nes jis priklauso žuvims, kurios neturi skrandžio. Jį vadina ,,vandens visaėdžiu" ir prilygina (dar kartą!) kiaulei dėl nepretenzingo maisto pasirinkimo, greito augimo ir nutukimo. Karpių ėdrumas ir visko ėdimas – tai ir yra jų spartaus augimo pagrindas. Ir upinis karpis, ir tvenkinio karpis teikia pirmenybę augalinės kilmės maistui, kirminams, lervoms ir įvairiems vabzdžiams.

Pagrindinis šių žuvų maistas pavasarį ir vasaros pradžioje – jauni meldų ūgliai. ,,Meldai yra viena iš būtinų karpių gerovės sąlygų, nes pateikia maistą ir apsaugą, ir kur jų nėra, ten mažai tikėtina, kad jie gyventų dideliais būriais. Minkštus, sultingus ir saldžius šio augalo ūglius karpiai labai mėgsta ir gana noriai juos čiulpia, apkramto, kol jie nesukietėja. Kur karpių daug, ten visada rytais jūs galite išgirsti melduose karpiams būdingą čepsėjimą ir čiulpsėjimą, garsiau nei kitų žolėdžių žuvų2. Karpis nesibjauri net dvėsena ir išmatomis ir ypač karvių ir avių, kurios yra jam, kaip saldumynas. Gyvulių girdymo vietos žuvims turi didelę reikšmę! Jauni karpiai 2-3 metų amžiaus yra daug plokštesni, platesni, sukumpę ir šviesesni nei suaugę karpiai, todėl vadinami skirtukais arba letenėlėmis. ,,Meldai yra viena iš būtinų karpių gerovės sąlygų, nes pateikia maistą ir apsaugą, ir kur jų nėra, ten mažai tikėtina, kad jie gyventų dideliais būriais“.

Patinėliai tokio paties amžiaus yra beveik per pusę mažesni nei patelės ir skiriasi nuo jų plonesniu ir pailgesniu kūnu. Karpis pasiekia lytinę brandą apie 3-iuosius metus. Ikrai ir pienelis atsiranda embrione jau 2 -aisiais metais, bet karpiai neršia tik 3-4-aisiais metais, kai pasiekia 400-800 gramų. Tokia patelė turi iki 342 000 ikrų, o sveriančios 3,5 kg - 621 000 ikrų. Ikrai yra tuo didesni, kuo sotesnės žuvys. Kai kuriais atvejais ikrų svoris gali būti lygus pusei žuvies svorio! Laikas, reikalingas visiškam ikro išsivystymui iki jaunos žuvytės, yra gana skirtingas ir priklauso nuo vandens temperatūros.
Esant 18 -20 laipsnių embrionas išsirita per 10-14 dienų. Žemesnėje temperatūroje jis išnyra iš kiaušinio per 3 ir daugiau savaičių, o esant žymiai oro kaitai ir stipriai atvėsus vandeniui ( iki 8 laipsnių) visiškai žūsta. Pagrindiniai ikrų ir jaunų karpių priešai, vis tik yra ne šalčiai, kurie būna ir ne kiekvienais metais.

Tai:
- ikrų sudžiūvimas po vandens nuslūgimo;
- sazaniukai tampa vandens paukščių, garnių ir kiaulių grobiu;
- stipriai sumažina juos lydekaitės ir smulkieji ešeriai.

Tik viena šimtoji ikrų išsivysto į jaunas žuvis. Iš šių žuvelių per metus išgyvena tik dešimtadalis. Jei taip, taigi patelė su dviem patinėliais vidutiniškai pateikia 300 000 apvaisintų kiaušinėlių, tai iš jų išsiris iš jų tik 3000 žuvelių, iš kurių po metų liks 300, tai yra po 100 kiekvienam gamintojui! Viso neršto periodo trukmė nėra pastovi ir yra nustatoma kaip pagal žuvų amžių, taip ir vietos sąlygas. Pradžioje neršia pats smulkiausias sazanas, po to vidutinis ir, galiausiai, pats stambiausias, o visas nerštas trunka apie mėnesį, ir dar kiekvienos grupės nerštas trunka ne daugiau kaip dešimt dienų. Kai kurie iš jų dėl kokių nors priežasčių vėluoja neršti, ir yra žinoma daug atvejų, kad brandūs ikrai buvo pastebėti net rugpjūčio mėnesį.

Kai kurie upiniai karpiai prieš pradėdami nerštą, kartais užsiima savo žvalgyba: šioje vietovėje atsiranda keletas pirmaujančiųjų, jie įvertina aplinką ir sugrįžta atgal. Kitą dieną jie atveda likusią žuvų masę. Pats neršto procesas daugiausia vyksta saulei tekant, ir jau 11 -1 2 valandą visiškai baigiasi. Paskui stambiąsias ikrų pateles plaukia 2-4 smulkesnės su pieniais. Patinėliai tuo metu stengiasi plaukti šalia patelių, stumdami vienas kitą. Tas triukšmas ir pliuškenimas girdisi net už kilometro. Pieniai išleidžiami su neįprasta jėga, net su švilpimu, kuris yra gerai žinomas karpių3 gaudytojams.

Ir štai, pagaliau, atėjo momentas, kai karpiais susidomėjusios personos gali užduoti skausmingą klausimą - kur ieškoti ir kaip medžioti šitas žuvis?!!

Kur ir kaip?


Kiekvienas vandens telkinys paprastai turi savo specifiką, ir visur yra vietų, kurioms karpis teikia pirmenybę nei kitoms, palikdami jas tik retais ypatingais atvejais. Tačiau galima vis tiek nustatyti prioritetus, kaip karpiai renkasi savo buvimo vietas. Žuvys mėgsta plotus, kur yra išvartų, nuskendusių sausuolių, apsemtų medžių kamienų, akmenų.

Kai medžioju užvartose neriu į kelių metrų gylį, atsargiai slenku ir žiūrinėju. Jei vieta išplauta iki smėlio – reiškia, ten gyvena stambios žuvys. Ieškau jų, lėtai judėdamas palei užvartos kraštą. Galima padaryti pasalą maksimaliai sulaikius kvėpavimą. Kartais pats karpis išneria pažvelgti į nekviestą svečią. Karpiai vengia pernelyg dumblėtų arba smėlėtų vietų ir pasirenka duobes su molio dugnu. Dažnai tokios duobės būna po skardžiais upės vingyje. Duobės yra gana giliai, o iškilimai iš jų - 5-6 m gylyje. Idealiausias karpiui variantas - ir patys stambiausi iš jų randa jį ir gyvena ten - tai gili duobė, užversta išvartomis.

Jų išraustos duobės gali būti gilesnės nei vienas metras ir kelių metrų įvairios formos skersmens. Toks įspūdis, tarsi šioje vietoje lyg būtų kasęs ekskavatorius. Būtent tokiose vietose karpiai iššoka iš vandens ir, padaro didelį ,,gurguliavimą", sustabdo žvejų, sėdinčių ant kranto, širdis. Kai randu tokią vietą, - pažymiu ją plūdurais ir labai kruopščiai išstudijuoju šitą rajoną. Jei prie išraustų duobių yra dumblių, jis pasislepia ten pačiuose tankiausiuose tankumynuose ir laukia, kada nekviestas svečias nuplauks. Jei duobė ar užvarta užversta dumblu - tai reiškia žuvys persikėlė į kitą vietą.

Nedidelėse upėse jos dažnai gyvena po tiltais, kur tarp polių paprastai yra labai gilu. Ežeruose ir tvenkiniuose karpiai teikia pirmenybę plaukiojančių salų duobėms. Pašaro prie salų yra pakankamai, nes salos augalija pateikia įvairių vabzdžių ,,tiesiai žuvims į stalą", ypač vėjuotu oru. Neretai karpiai priplaukia prie salų, kai netoli kranto būna labai triukšminga.

Aš paprastai padoriu greičiu, triukšmingai ,,iššukuoju" dideles teritorijas, nes kaip tik pagrindinė karpių medžioklės užduotis - rasti karpį! Ir aš judu taip energingai, kol pamatau pirmąjį ,,išėjimą". Tada stabdau ir planuotai, ir jei gylis leidžia - tiesiai iš paviršiaus, atidžiai apžiūrinėju povandeninę vietovę. Geltonai rudas nugarėles, o gal ir uodegas galite sutikti tiek apačioje, tiek ir vandens storymėje.

Karpiai mėgsta bangomūšio krantą, jei būna vakarų ar pietų vėjas. Vėjas išpučia smulkias pašaro daleles, paviršiaus tėkmė neša jas palei krantą, o vėjas taip pat praturtina vandenį deguonimi, kuris, o tai, ypač vasarą, didina žuvų apetitą. Karpiai bendrai teikia pirmenybę vietoms su padidinta deguonies koncentracija vandenyje. Todėl medžiotojas turėtų ieškoti plūdės brūzgynuose, nes kaip tik ten yra didesnis deguonies kiekis, nei kitose atvirose vandens telkinio vietose, todėl labiau tikėtina, kad ten galima užtikti karpį.

Tankioje žolėje ieškodamas žuvies paneriu iki dugno ir apžiūrinėju vietą aplink save. Prie dumblių šaknų geriau galima apžiūrėti. Šiuo atveju būtina sureguliuoti apkrovą taip, kad neiškylant, laisvai galima būtų gulėti apačioje. Jei dumbliai tankūs, bet galima įžiūrėti iki apačios, reguliuokite apkrovas taip, kad galima būtų kaboti virš jų galva žemyn ir, lėtai judant, toliau tęsti paiešką.

Karpiams labai patrauklios smėlio seklumos, kuriose jis išdykauja su didžiąja medžiokle, ypač šiltais vasaros vakarais. Dažnai karpiai plūsta iš seklumos pasišildyti saulutėje. Verta paieškoti karpio prie krašto, kuris atskiria gylį nuo nusekusio vandens. Bet verta prisiminti kraštą, kuriame gyvena gausybė lydekų, šamų ir ešerių, o karpiai to vengia. Karpių povandeninės medžioklės ypatumai susiję su sezono kaita. Neršto metu, gegužės pabaigoje - birželio pradžioje, pakanka tik patelę pašauti – tada aplink iš karto atsiranda patinėliai, turbūt, juos gali suvilioti savotiškas ikrų kraujo kvapas.

Vasarą karpiai yra labai aktyvūs ir judrūs. Karpis vasarą nuolat maitinasi. Šios nerangios žuvys nešasi apsukrių karpinių greičiu. Pavyti jų neįmanoma. Tada mes turime prisiminti, kad karpiui nepatinka tiesioginiai saulės spinduliai, nuo kurių jis slepiasi dienos metu po tamsiais žolės pavėsiais. Reiškia, realiai jį sutikti gali anksti, tekant saulei ir saulėlydžio metu. Nueisi 5 valandą į medžioklę - būsi su karpiu, miegosi iki 10-os - gali net nebandyti, reikės palaukti, kol vakare leisis saulelė. Karpis visada ieško vietos su šiltesniu vandeniu - jis lengviau pakelia temperatūrą iki 35°C, nei kai atvėsta iki 14°C. Mažėjant vandens temperatūrai, suprastėja ir karpių medžioklė. Jis tampa vangus ir bando įsikasti į dumblą po mirštančiais dumbliais arba tampa nejudrus kitų išraustose duobėse. Duobės susiformuoja dėl to, kad karpiai pradeda valgyti meldų šakniastiebius - baltus svogūnėlius. Kur karpis paėdė – ten ir guli. Vėlyvą rudenį galima užtikti karpių pusiau ar visiškai įsiraususių į dumblą – iš dumblo kyšojo vien pelekai. Atrodo, kad lengviau ir negali būti - kaip susirinkti mieguistus karpius! Bet tokias žuvų maitinimosi ir gulėjimo vietas sunku surasti! Gana atsitiktinai galima aptikti didžiulius būrius karpių tankiuose, nepereinamuose švendrių brūzgynuose, kur gylis tik iki kelių.

Karpiai - žuvys gyvenančios būriais, bendraujančios. Nors didžiausios gyvena atskirai, iš tos pačio būrio karpiai būna skirtingo amžiaus, dydžio ir svorio nuo 1- 1,5 iki 8 kg ir daugiau.

Taip yra, jei jūs radote išėjimą, tai ženklas - Jūs radote vietą, kur žuvys maitinasi ir kur gyvena. Be to, ne vienas karpis, o visas būrys. O jei būrys atsigulė, tai jis nesiruošia niekur išplaukti. Tada vieną pašovus, reikia atidžiai pasitraukti į šoną, atlikti visas manipuliacijas perkeliant ant vėrinio ir tyliai sugrįžti.

Paprastai, stambių alkanų karpių buvimo vietą lengviau rasti - prieš eidami į maitinimosi vietą, jie triukšmingai iššoka į savo buveinės paviršių. Daugiausia tokie šuoliukai parodo, pirmiausia, kad žuvys čia turi nuolatinę lindynę, antra, kad jos plaukia į savo maitinimosi vietą. Atminkite, kad karpis ant nugaros turi peleką? Jis baigiasi, ir toliau atskirai yra dyglys, kažkur pusę centimetro storio ir 8 cm aukščio. Narams tai yra labai pavojinga. Su juo karpiai eina į ataką, gali sužeisti ranką, kūną, suplėšyti kostiumus. Karpis stengiasi užimti tokią padėtį, kad dyglys galėtų sužeisti priešininką. Be to, atsitiktinai tai ar ne, nežinau, bet karpis stengiasi sukurti tokią situaciją, kai smaigalys patenka ant harpūno lyno- kad jį perpjautų ir nuplauktų, o ne patektų į priešininko rankas.

Ir, aš manau, šitą ,,kokybę“ karpis įgijo ne iš ,,bendravimo" patirties su povandeninės medžioklės medžiotojais. Tai atsitiko daug anksčiau, nes kaip tik tokiu būdu karpis elgiasi su žvejo valu, tinklais. Nepaisant to, kad sukeliamas triukšmas, karpis - labai atsargi žuvis, ir iš tolo aplenkia visus įtartinus objektus. O karpio ,,protingo" elgesio faktai kartu su tinklu jau yra gerai žinomi, jie yra aprašyti ir jų yra gana daug.

Vieną kartą man teko stebėti karpių elgesį. Per medžioklę aš sutikau nedidelį karpiuką, 3 kg - tokių aš niekada neimu. Tačiau aš atkreipiau į jį dėmesį dėl kažkokio keisto jo elgesio. Žuvis judėjo lyg šonu, beveik pasukusi galvą į šoną. Na, galvoju, turbūt, sergantis. O tada aš pastebėjau tinklą - jis baigėsi kažkur 30-40 cm iki vandens paviršiaus. Pradžioje karpis plaukė išilgai tinklo, o paskui pradėjo kilti aukštyn, iki pačių tinklo plūdurų, o tada - op! - ir persivertė, vėl kažkaip šonu, per tinklą ir nuplaukė tolyn! Anglai netgi lygina karpį su gudriąja lapute. Ir gudrumui ir atsargumui yra pagrindas. Faktas, kad karpis iš tikrųjų mato visu 360 laipsnių kampu (išskyrus plotelį prie uodegos). Karpis negali matyti objektų priešais savo burną, tada jis pasitiki tik savo ūsais, skoniu ir kvapu. Vieta, kur karpis mato ryškiausią reginį - tai keli centimetrai toliau nuo burnos. Karpio gebėjimas matyti virš savęs priklauso nuo apšvietimo sąlygų ir objektų judėjimo, todėl gaudant karpius reikia judėti lėtai, neišsiskirti dangaus fone ir susilieti su supančia aplinka (todėl tam geriausia naudoti kamufliažą).

Karpis turi gana veiksmingas garso užfiksavimo priemones, nes jo ausys yra sujungtos su plaukimo pūsle, kuri veikia kaip stiprintuvas. Tik per nerštą karpis praranda budrumą, nes yra prislopinamas savisaugos instinktas.

Karpis – labiausiai šarvuota žuvis, todėl ginklą verta kruopščiai paruošti. Sumažėjus vandens temperatūrai nepamirškite pripumpuoti ginklą. Kai medžioju karpius, aš naudoju galingą neilgą šautuvą su rankena šautuvo viduryje.
Šautuvo galinė dalis ties alkūne sulenkta ranka 90 laipsnių kampu neturėtų liesti bicepso. Todėl, kad karpio gyvenamojoje vietoje vanduo sudrumstas, ir matomumas ribotas. Karpis gali pasirodyti iš bet kurios pusės ir čia pat išnykti, susukęs prieš jus sūkurį iš dumblo ir smėlio. Šauti tenka, nesitaikant, ir šautuvas turėtų būti manevringas.

Jekаtеrinа Nikоlаjеvа

ICHTIOLOGAI KOMENTUOJA:
SAZANĄ IR KARPĮ


Jau atrodo, kad ir maži vaikai žino, kad karpis yra prijaukinta sazano forma, bet kažkaip taip įtikinamai pasitikėti tuo faktu žuvų mėgėjai negali, toliau diskutuoja šiuo klausimu. Mes pasistengsime pateikti jums grynai mokslinės informacijos apie šias dvi žuvis (arba apie šią vieną?).

Pasikartosime, kad karpis - tai ilgalaikė sazano hibridizacija. Pavadinimas ,,karpis" ne rusiškas, atsirado nuo graikiško žodžio - vaisius, kuris, matomai, duotas dėl šios žuvies neeilinio vaisingumo. Kai kuriuose rajonuose karpis buvo žinomas pavadinimu - korop. Tai buvo bendras slavų pasiskolinimas iš senųjų vokiečių kalbos. Ukrainoje žodis išliko iki dabar. Rusų ir baltarusių kalbose jį išstūmė 18 amžiuje vėl pasiskolintas iš Prancūzijos ,,karpis". Prie Volgos ir Urale karpis žinomas kaip sazanas.

Kadangi šiuo atveju hibridizacija nuėjo gana toli, tai tarp sazano ir karpio kaip mokslininkai, taip ir žuvų mėgėjai jau seniai atskleidė daug skirtumų, tiek dėl sudėties, tiek ir dėl elgesio ir bendrai ekologijoje. Išoriškai jaunos žuvys mažai skiriasi, augant pradeda išsiskirti jų pagrindinis morfologinis skirtumo pažymis - kūno forma. Karpis su amžiumi vis daugiau auga į aukštį ir storį, o sazanas į ilgį. Paprasčiau kalbant – sazanas pas mus daugiau nugainiotas. Šiuo atveju kūno forma susiformuoja pirmiausia gyvenimo būdu, o tiksliau gyvenamąja vieta. Juk karpis gyvena gana didelio ploto giliuose vandens telkiniuose, o sazanas reofilinė žuvis (tai yra mėgsta tėkmę) gyvena upėse, kuriose didelė tėkmė, ir kur aukštaūgę žuvį, tokią kaip karpį tiesiog nuneštų. Sazano žymiai didesnė galva. Karpio daugiau valgomosios mėsos, žymiai greičiau auga, aukštesnis vaisingumas ir bendrai, jei kalbėsime apie tinkamumą ir naudingumą žmonėms karpis laimi beveik pagal visus parametrus. Nors sazano daug riebesnė mėsa (yra specialių veislių karpių kelios išimtys), sazanai pasižymi ryškiomis spalvomis.

Ir sazanai ir tuo labiau karpiai pasižymi daugeliu skirtingų variacijų, kurios jau savaime skiriasi įvairiais bruožais, tuo pačiu ir kūno forma. Taigi laukinis upinis sazanas savo kūno struktūra primena juodosios jūros kuoją. Sazanas dar ir todėl gyvena upėse, nes jam lyginant su karpiu, žymiai daugiau reikia deguonies kiekio. Taigi, karpiui pakanka iki 4 mg/l, o sazanui reikia jau 6-7 mg/l. Jei jau sazanui teks gyventi lėtai tekančiame, turinčiame mažai deguonies vandens telkinyje, tai jis bus mažas. Sekantis skirtumas – tai žvynai. Jei priešais jus kažkas plikas (be žvynų), tai tikrai yra karpis. Sazanas turi žvynus, kartais gana nedaug, bet visada yra. Ir toliau visi skirtumai tarp sazano ir karpio daugiausia susiję su jų buvimo vieta. Ir maitinimosi bazė, ir maitinimosi būdas, ir įpročiai ir kitos charakteristikos susiformuos dėl buvimo vietos įtakos.



Tai visa buvo apie skirtumus. Bet štai panašumų yra daug daugiau, tiksliau tai biologiškai identiškos žuvys ir kitaip, ir negali būti. Kaip ir kiti karpiniai, abu turi panašios formos ryklės dantis - su grioveliais, o jų viršūnėlės plokščios. Tokiais dantimis galima lengvai sudoroti kietą augmeniją, taip pat ir moliuskus su chitino lukštu. Abiejų žuvų yra labai gerai išvystyti lietimo ir uoslės receptoriai, dar turi skonio organus ant ūselių - taip sakant, nuotolio receptorius. Tuo pačiu jų visi skonio receptoriai yra išsibarstę po visą kūną, tai yra būdinga mažiau išsivysčiusiams organizmams, kurie neturi burnos ertmės, tačiau tai pasireiškia kaip atgarsis ir kai kurioms labiau išsivysčiusioms žuvims. Dar abi šios žuvys pasižymi įdomia elgsenos savybe - staigaus posūkio metu ir karpis ir sazanas keičia pasvirimo kampą dėl dugno plokštumo, tai yra, lyg įsiraustų ,,nosimi” į dugno gruntą. Taigi sazano ir karpio lūpos pasidaro kaip vamzdelis, ir jie taip gali pasiekti maisto net iš grunto, kurio storis iki 50-60 cm. Sazano ir karpio yra gerai išvystytos visos sensorinės sistemos - ne tik uoslė, lietimas ir skonis, bet ir šoninė linija. Abi šios žuvys gali pajusti bestuburių judėjimą (pašaro objektų) daugiau nei 10 metrų atstumu! Tai labai geras rodiklis žuvims! Šiek tiek blogiau yra su regėjimu. Taigi sazano regėjimas vidutiniškai šiek tiek ryškesnis nei karpio.

Abiejų žuvų atspalvis gali labai skirtis ir daugiausia priklauso nuo jas supančios aplinkos, daugiausia nuo vandens telkinio spalvos, ir vandens skaidrumo laipsnio. Tai yra nuo šviesiai auksinės-geltonos spalvos atspalvio, iki tamsios, beveik juodos. Šiuo metu šių žuvų dydis sumažėjo (iš tikrųjų, kaip ir kitų žuvų). Dabar 2-3 kg sazanais galima tikrai džiaugtis. Bet dar prieš 50-60 metų, pavyzdžiui, Dono žemupyje sazanai, sveriantys 6~8 kg. buvo norma ... O džiaugėmės 20-kg egzemplioriais... Dabar taip pat galima užtikti tokį ,,ypatingą”, tačiau tai šventė! Didžiausias užfiksuotas sazanas siekė 45 kg. Tai Europoje. Yra duomenų, kad Tailando ir Pietų Amerikos vandens telkiniuose užauga egzemplioriai beveik iki 100 kg. Karpiai yra didesni ir sunkesni, ypač dirbtinai išaugintos žuvys, kurios turi pakankamai maisto, ir nereikia kovoti su priešais ir kitais sunkumais. Gyvena ir karpiai ir sazanai labai ilgai iki 40 metų, o tvenkiniuose, esant idealiai priežiūrai ir iki 100 metų! Tačiau, aktyvus ir intensyvus augimas sustoja po 7-8 metų. Sazanas ir karpis šilumą mėgstančios žuvys. Kalbant apie žvynus, karpiai skirstomi į: žvyninius, veidrodinius ir plikuosius. Su pirmuoju viskas yra aišku. Antrasis yra padengtas dideliais juostiniais žvynais, arba chaotiškais žvynais, ir išilgai yra šoninės linijos. Kalbant apie kulinariją, veidrodinis ir plikasis karpis laimi. Bet jie kaip ir pliki šuniukai ligoti, blogai žiemoja. Šiuo metu yra daugybė karpių rūšių, ypač pietiniuose ir juodžemio rajonuose, kur klimato sąlygos yra labai palankios šių žuvų auginimui. Bet ir Sibirui ir Tolimiesiems Rytams taip pat buvo išvestos specialios šalčiui atsparios rūšys.

Apskritai apie karpį galima teigti, kad ši žuvis yra nepretenzinga ir gyvena daugiausia šiltuose vandens telkiniuose, atspari vandens taršai, retai sutinkama sūrokame vandenyje (gali karpis patekti į jūrų erdves, įsiveržus užtvankoms, Juodosios jūros, Kaspijos ir Azovo baseinų tvenkiniams). Daugiausia karpiai veisiami šalies pietuose ir vidurinėje juostoje. Veisia jį ir Europoje (Prancūzija, Italija, Vengrija, Čekija, Vokietija), o taip pat Amerikoje ir Australijoje, matyt, dėl to, kad jie greitai priauga svorio. Esant geram dirbtiniam maitinimui kombinuotaisias pašarais, išspaudomis arba sėlenomis per 1 metus jis gali priaugti iki 800-1000 gramų. Jis auga taip pat greitai, kaip ir storėja, baigiantis pirmiesiems gyvenimo metais pasiekia 15-20 cm ilgį. Jaunikliai maitinasi smulkiomis lervomis ir gyvūnais, gyvenančiais ant dugno. Suaugęs karpis maitinasi vabzdžių lervomis, vandens augalais, moliuskais, vėžiagyviais, kirminais ir kitais smulkiais organizmais ir dirbtiniais pašarais. Didelis karpis neatsisako ir besineriančio vėžio.



Karpiai - žuvys gyvenančios būriais, bendraujančios. Nors didžiausios gyvena atskirai, iš to pačio būrio karpiai būna skirtingo amžiaus, dydžio ir svorio nuo 1- 1,5 iki 8 kg ir daugiau. Tačiau patys didžiausi karpiai gyvena atskirai nuo mažesniųjų. Individų skaičius atskirame būryje nėra labai didelis, pavyzdžiui, kaip karšių, ir paprastai būna iki kelių dešimčių, retai šimtų ir labai retai tūkstančių ir tai daugiausia rudens pabaigoje, kai jie susirenka žiemojimui. Pagrindinis karpio trūkumas tai jo kaulėtumas, ir kaip selekcininkai besistengtų atsikratyti šio pagrindinio trūkumo nepasiseka. Su žvynais lyg ir susitvarkyta ...

Daugelyje Europos šalių karpį patiekia kaip tradicinį Kalėdų patiekalą, Italijoje – kaip įsimylėjėlių maistą. Lenkams jis stiprybės simbolis, kiniečiams - užsispyrimo įsikūnijimas (čia Naujiesiems metams namus puošia karpių vaizdais). O Japonijoje gegužės 5 dieną (Berniukų dieną) prie namo, kur yra berniukų, pastato stiebus su pripučiamais karpiais: manoma, kad jis apdovanoja šito namo berniuką tipiškomis vyriškomis savybėmis.


Dėl straipsnių vertimo sutikimo esame dėkingi turbūt didžiausiam žurnalui apie povandeninę žūklę "Мир подводной охоты".

Klubo Neriam administracija

Komentarai
Komentarų neparašyta.
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nėra reitingų.
Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
Atsitikitinis vaizdelis
Klykiu
Klykiu
Ežerų planai
Batimetriniai žemėlapiai
Šaukykla
Jei norite rašyti žinutes, turite prisijungti.

zebai11  
2022/07/07/ 17:25:51
kuršių mariose galima povandeninė žvejyba?

GintarasGVE  
2022/04/15/ 12:55:55
12. Povandeninė žvejyba leidžiama Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus rekreacines zonas. Kas gali paaiškinti, kur prasideda ir kur baigiasi rekreacinė zona pajūryje?

GintarasGVE  
2022/04/15/ 12:54:08
Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?

GintarasGVE  
2022/04/15/ 12:53:58
Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?

doncas  
2020/07/17/ 00:03:34
Sveiki. Gal kam didelės dėžės šaldytiems trofėjams, kas į Norgę važinėja. Polistirolas, išorė 118× 78× 78,5 cm. Sienelė 8 cm. Dangtis irgi 8 cm storio. Kaunas. 20 pinigų.

Rodyti daugiau pranešimu
Naujausios nuotraukos
Norvegija 2020
Norvegija 2020
2020/11/03/ 08:48:21

Vienos Norvegijos istorija apie klubo išvyką
Vienos Norvegijos is...
2019/10/24/ 00:08:00

Vienos Norvegijos istorija apie klubo išvyką
Vienos Norvegijos is...
2019/10/24/ 00:07:07

Apklausa
Kaip dažnai medžiojate?

Kelis kartus per savaitę sezono metu

Kartą per savaitę sezono metu

Kartą per mėnesį sezono metu

Kartą, du sezono metu

Norėdamas balsuoti turite prisijungti.

Rezultatai
Komentarai : 0
Apklausų archyvas
Lietuvos žemėlapis
Skaitliukas
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Google Analytics
Google +
„Povandeninė žūklė
© Povandeninės medžioklės klubas 2007-2022
Povandeninė žūklė - viskas apie tai!

Bet kokią informaciją kopijuoti yra griežtai draudžiama be administracijos sutikimo