Vėgeles gruodžio 15-sausio 15 d.,
lydekasvasario 1-balandžio 20 d.,
sterkus kovo 1-gegužės 20 d.,
kiršlius kovo 1-gegužės 15 d.,
salačiusbalandžio 1-gegužės 15 d.,
žiobriusgegužės 15-birželio 15 d.,
otusgegužės 1-liepos 31 d.,
upėtakiusspalio 1-gruodžio 31 d.,
sykusspalio 1-gruodžio 31 d.
Medžioti galima čia...
Mėgėjiškos žūklės įstatymo projektas
Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2008 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 2004, Nr. 118-4395)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymą ir jį išdėstyti taip:
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MĖGĖJŲ ŽVEJYBOS ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas reglamentuoja reguliuoja visuomeninius santykius, susijusius su mėgėjų žvejyba, žuvų išteklių apsauga ir racionaliu naudojimu.
2. Šio įstatymo nuostatos netaikomos privačių žuvininkystės tvenkinių dirbtinių vandens telkinių naudojimui žvejybai.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
X. Dirbtinis vandens telkinys - techninėmis priemonėmis sukurtas paviršinis vandens telkinys (kanalas, tvenkinys, rekultivuotame karjere įrengtas vandens telkinys, kūdra).
1. Intensyviai veisiamos žuvys - žuvys, įveistos pagal Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos nustatytas žuvų įveisimo limituotai žvejybai normas.
2. Leidimas naudoti žvejybos plotą dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jame nustatytomis sąlygomis naudoti žuvų išteklius ir organizuoti mėgėjų žvejybą tam tikrame valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje
3. Limituota žvejyba - saugomų ir globojamų žuvų rūšių ar intensyviai veisiamų žuvų žvejyba, taip pat žvejyba vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba draudžiama ar ribojama, arba žvejyba nestandartiniais įrankiais ir būdais, pagal Mėgėjų žvejybos taisykles.
4. Mėgėjų žvejyba - žuvų gaudymas panaudojant leidžiamus mėgėjų žvejybos įrankius ir būdus, sugautų žuvų laikymas ir gabenimas, laikantis mėgėjų žvejybos taisyklių nustatytos tvarkos, pagal šio įstatymo reikalavimus.
5. Saugomos ir globojamos žuvų rūšys - žuvų rūšys, įrašytos į Ypač saugomų rūšių sąrašą, Lietuvos raudonąją knygą, Europos Bendrijos svarbos rūšių sąrašą ar Globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašą.
X. Šiurkštus Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas - žvejyba, naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, arba buvimas vandens telkinyje ar jo pakrantėje su draudžiamais žvejybos įrankiais, žvejyba draudžiamose vietose arba gaudymas žuvų, kurių žvejyba uždrausta arba tuo metu uždrausta, taip pat kitoks Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, kuriuo nustatyta tvarka apskaičiuota padaryta žala žuvų ištekliams yra daugiau kaip 3 kartus didesnė už minimalų gyvenimo lygį.
6. Tvenkinys - dirbtinis vandens telkinys, kuris įrengiamas užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote.
7. Vandens telkiniai - Lietuvos Respublikos išskirtinė ekonominė zona, teritorinė jūra, vidaus vandens telkiniai, kurie naudojami arba gali būti naudojami žuvininkystei.
8. Vandens telkinio savininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso paviršinio vandens telkinys.
9. Vandens telkinio valdytojas - privataus vandens telkinio savininkas, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka vandens telkinys perduotas patikėjimo teise.
10. Vidaus vandenys visi Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje esantys paviršiniai vandens telkiniai ir tarpiniai vandenys.
11. Žuvys visų rūšių žuvys, nėgės, vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai.
12. Žuvų ištekliai visos gėlavandenės ir jūrų žuvys, kurias žmogus naudoja arba gali naudoti savo poreikiams, išskyrus dirbtinai auginamas žuvis.
13. Žuvų išteklių apsauga ir kontrolė teisinės, materialios ir finansinės priemonės žuvų ištekliams išsaugoti ir kontroliuoti jų naudojimą.
14. Žuvų išteklių atkūrimas teisinės, materialios ir finansinės priemonės, padedančios išlaikyti stabilias, natūraliai atsikuriančias arba atkurti nykstančias ar išnykusias žuvų populiacijas.
15. Žvejai mėgėjai - fiziniai asmenys, turintys teisę mėgėjų žvejybai.
16. Žvejyba sugavai-paleisk - mėgėjų žvejyba naudojant Mėgėjų žvejybos taisyklėse nurodytus specialius žvejybos įrankius ir būdus, užtikrinančius sugautų ir paleistų žuvų gyvybingumą, laimikį nedelsiant paleidžiant atgal į tą patį vandens telkinį.
17. Žvejybinis turizmas asmens išvyka mėgėjiškos žvejybos tikslu už jo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne trumpesniam nei viena nakvynė laikotarpiui.
18. Žvejybos limitas - žuvų išteklių apsaugos, atkūrimo ar gausinimo tikslais nustatytas žvejybos apribojimas taikant šiame įstatyme numatytas žvejybos reglamentavimo priemones.
19. Žvejybos organizatoriai - Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys, žvejybos plotų naudotojai, vandens telkinių savininkai šio įstatymo nustatyta tvarka teikiantys mėgėjų žvejybos organizavimo paslaugas.
20. Žvejybos ploto naudotojas fizinis ar juridinis asmuo, turintis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti žvejybos plotą arba iki 2009 m. sausio 1 d. pagal vandens telkinių nuomos verslinei žūklei sutartį, arba iki 2010 m. sausio 1 d. pagal leidimą naudoti žūklės plotą naudojantis valstybinį žuvininkystės vandens telkinį.
21. Kitos įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme.
ANTRASIS SKIRSNIS
VANDENS TELKINIŲ NAUDOJIMAS MĖGĖJŲ ŽVEJYBAI
3 straipsnis. Mėgėjų žvejybos organizavimas ir plėtra
1. Mėgėjų žvejyba leidžiama visuose vandens telkiniuose, jeigu juose ši žvejyba nėra ribojama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse mėgėjų žvejybos plėtrai teikiama pirmenybė prieš verslinę žvejybą.
3. Aplinkos ministerija, siekdama palaikyti optimalų vandens telkinių produktyvumą ir išvengti neigiamų vandens ekosistemų pakitimų, turi teisę apriboti mėgėjų ir verslinę žvejybą visuose vidaus vandens telkiniuose, nustatyti prekybos tinkliniais ne mėgėjiškos žvejybos įrankiais tvarką.
4. Kaip patariamoji mėgėjų žvejybos organizavimo ir plėtros institucija sudaroma Mėgėjų žvejybos plėtros taryba. Jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Aplinkos ministerija.
5. Mėgėjų žvejybos plėtros taryba:
1) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms išvadas, pasiūlymus ir rekomendacijas dėl mėgėjų žvejybos plėtros programų projektų, kitų teisės aktų rengimo ir įgyvendinimo, žuvų išteklių tyrimų, taip pat teisės aktų rengimo bei įgyvendinimo, lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui naudojimo;
2) teikia informaciją ir rekomendacijas žvejybos plotų naudotojams, vandens telkinių savininkams mėgėjų žvejybos plėtros klausimais;
3) bendradarbiauja su atitinkamomis Lietuvos Respublikos ir užsienio organizacijomis.
4 straipsnis. Leidimai naudoti žvejybos plotus
1. Valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose gali būti išduodami leidimai naudoti žvejybos plotus. Viename vandens telkinyje (išskyrus upes) išduodamas tik vienas leidimas naudoti žvejybos plotą.
2. Vandens telkiniai, į kuriuos neišduodami leidimai naudoti žvejybos plotus, yra:
1) valstybiniuose rezervatuose ir valstybinių parkų rezervatuose esantys vandens telkiniai;
2) vertingų gamtinių kompleksų ir biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu ypač svarbūs vandens telkiniai;
3) žuvų migracijai, nerštui ypač svarbūs vandens telkiniai;
4) rekreacijai svarbūs vandens telkiniai;
5) žuvivaisai svarbūs vandens telkiniai.
3. Vandens telkinių, į kuriuos neišduodami leidimai naudoti žvejybos plotus, sąrašą tvirtina Vyriausybė.
4. Sprendimus išduoti leidimus naudoti žvejybos plotus vandens telkiniuose, Vyriausybės nutarimais perduotuose patikėjimo teise savivaldybėms, priima savivaldybės tarybos, o kituose vandens telkiniuose - apskrities viršininkas.
5. Sprendimas išduoti leidimą naudoti žvejybos plotą valstybiniuose vandens telkiniuose, didesniuose kaip 50 ha, negali būti priimamas, kol tame vandens telkinyje Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka neatlikti žuvų išteklių tyrimai. Žuvų išteklių tyrimai Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka atliekami ne anksčiau vėliau kaip 2 metai prieš priimant sprendimą išduoti leidimą naudoti žvejybos plotą ir paskutiniais leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo metais.
6. Vandens telkinio valdytojas, vadovaudamasis aplinkos ministro patvirtintais vandens telkinių tvarkymo tipiniais planais ir to vandens telkinio žuvų išteklių tyrimų duomenimis, tvirtina žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos vandens telkinyje priemonių planą. Šis planas patvirtinamas iki sprendimo išduoti leidimą naudoti žvejybos plotą priėmimo ir su juo supažindinami asmenys, pretenduojantys gauti leidimą naudoti žvejybos plotą.
7. Leidimus naudoti žvejybos plotą išduoda Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentas vadovaudamasis vandens telkinio valdytojo sprendimu. Jei vandens telkinys yra kelių Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų administruojamose teritorijose, leidimą naudoti žvejybos plotą išduoda to Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurio administruojamojoje teritorijoje yra didesnė vandens telkinio dalis.
8. Leidimas naudoti žvejybos plotą išduodamas juridiniam ar fiziniam asmeniui, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį.
9. Leidimas naudoti žvejybos plotą upėje gali būti išduodamas tik mėgėjų žvejybos asociacijai. Šiuo atveju leidimas turi būti išduodamas ne mažesnei nei 30 km negu vienos savivaldybės teritorijoje esančiai upės atkarpai.
10. Sprendimą išduoti leidimą naudoti žvejybos plotą kartu su patvirtintu žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos vandens telkinyje priemonių planu asmuo, kuriam vandens telkinio valdytojas priėmė sprendimą išduoti leidimą naudoti žvejybos plotą, vandens telkinio valdytojas ne vėliau kaip per mėnesį 10 dienų nuo sprendimo priėmimo, pateikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui. Asmeniui, nustatytu laiku nepateikusiam Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui sprendimo išduoti leidimą naudoti žvejybos plotą, vandens telkinio valdytojas turi teisę panaikinti šį sprendimą ir neleisti tam asmeniui dar kartą pretenduoti gauti leidimą naudoti žvejybos plotą tame vandens telkinyje.
5 straipsnis. Sprendimų dėl leidimų naudoti žvejybos plotus valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose išdavimo priėmimo būdai
1. Vandens telkinio valdytojo sprendimai suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priimami aukcione arba be aukciono.
2. Sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priimamas be aukciono:
1) žvejybos ploto naudotojui, (ar fiziniam asmeniui mirus jo įpėdiniui) paskutiniam tinkamai vykdžiusiam vandens telkinio nuomos verslinei žūklei ar leidimo naudoti žūklės (žvejybos) plotą įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai į to vandens telkinio dalį tą vandens telkinį atkurtos nuosavybės teisės;
2) asmeniui, užsiimančiam akvakultūra ir naudojančiam vandenį iš tų vandens telkinių žuvininkystės tvenkiniams užpildyti, žuvims veisti ar auginti;
3) to vandens telkinio dalies savininkui.
3. Jeigu yra keli asmenys, kuriems sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priimamas be aukciono, tarp jų rengiamas uždarasis aukcionas.
4. Jeigu sprendimas dėl leidimo naudoti žvejybos plotą valstybiniame vandens telkinyje išdavimo nepriimamas be aukciono ar uždarajame aukcione, rengiamas atvirasis aukcionas.
5. Aukcionus rengia vandens telkinių valdytojai pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Aukcionas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvavo bent vienas pretendentas, pasiūlęs kainą, ne mažesnę už Vyriausybės nustatytą minimalią kainą.
6 straipsnis. Mokestis už leidimą naudoti žvejybos plotą
1. Priimant sprendimą išduoti leidimą naudoti žvejybos plotą aukciono būdu, mokestis už leidimą yra aukciono metu pasiūlyto didžiausio mokesčio dydžio.
2. Vyriausybė nustato be aukciono išduodamų leidimų naudoti žvejybos plotus mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Šis mokesčio dydis laikomas pradiniu priimant sprendimą dėl leidimų naudoti žvejybos plotus valstybiniame vandens telkinyje išdavimo aukciono būdu.
3. Mokesčio dydis ir mokėjimo terminai nurodomi leidime naudoti žvejybos plotą.
7 straipsnis. Leidimų naudoti žvejybos plotus terminai ir sąlygos
1. Leidimai naudoti žvejybos plotus išduodami 10 metų laikotarpiui pagal Vyriausybės patvirtintas tipines leidimų naudoti žvejybos plotus valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose sąlygas.
2. Į valstybinius žuvininkystės vandens telkinius, į kuriuos numatoma atkurti nuosavybės teises, leidimai naudoti žvejybos plotus išduodami iki nuosavybės teisių į juos atkūrimo ir ši sąlyga įrašoma į leidimo naudoti žvejybos plotą sąlygas. Vandens telkinio valdytojas, gavęs dokumentus apie nuosavybės teisių į vandens telkinį atkūrimą, turi priimti sprendimą dėl leidimo naudoti žvejybos plotą panaikinimo.
3. Leidimus naudoti žvejybos plotus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka panaikina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentas. Leidimas naudoti žvejybos plotą gali būti panaikinamas:
3.1. jeigu žvejybos ploto naudotojui buvo duoti ne mažiau kaip du privalomieji nurodymai dėl leidimo naudoti žvejybos plotą sąlygų nevykdymo, kurių jis neįvykdė;
3.2. jeigu žvejybos ploto naudotojui per metus buvo skirtos 2 administracinės nuobaudos dėl aplinkos apsaugą, gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ar leidimo naudoti žvejybos plotą sąlygų pažeidimų;
3.3. žvejybos ploto naudotojo prašymu - jeigu vandens telkinys dėl aplinkybių, už kurias žvejybos ploto naudotojas neatsako, pasidarė netinkamas naudoti leidime naudoti žvejybos plotą numatytiems tikslams;
3.4. priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių į tą vandens telkinį atkūrimo;
3.5. likvidavus ar reorganizavus juridinį asmenį, kuriam buvo išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą;
3.6. mirus fiziniam asmeniui, kuriam buvo išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą;
3.7. žvejybos ploto naudotojui ir telkinio valdytojui tarpusavyje susitarus, esant telkinio valdytojo sprendimui dėl leidimo naudoti žvejybos plotą panaikinimo.
8 straipsnis. Žvejybos plotų naudotojų teisės ir pareigos
1. Žvejybos plotų naudotojai privalo:
1) įgyvendinti vandens telkinio valdytojo patvirtintas žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemones;
2) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie vandens telkinį, žuvų išteklių naudojimą, lėšų, skiriamų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui suteikiant teisę žvejoti, dydį, žvejybos sąlygas bei teikiamas papildomas paslaugas;
3) rūpintis naudojamų vandens telkinių apsauga; Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuoti ir vykdyti naudojamų vandens telkinių apsaugą ir žvejybos kontrolę;
4) nepabloginti žuvų išteklių būklės naudojamuose vandens telkiniuose;
5) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka skirti lėšas žuvų išteklių tyrimams vandens telkiniuose, kuriuose turi leidimus naudoti žvejybos plotus;
6) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka užtikrinti informacijos apie teisės žvejoti suteikimą prieinamumą bei teisės žvejoti suteikimo galimybę prie vandens telkinio, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą;
7) leisti kitiems asmenims naudotis vandens telkiniais teisės aktų nustatyta tvarka;
8) laikytis leidime naudoti žvejybos plotą nustatytų sąlygų, specialiųjų vandens telkinių naudojimo sąlygų, Mėgėjų žvejybos taisyklių, kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų, leidimo naudoti žvejybos plotą sąlygų reikalavimų.
2. Žvejybos plotų naudotojai turi teisę:
1) organizuoti mėgėjų ir limituotą žvejybą vandens telkiniuose, kuriuose turi leidimus naudoti žvejybos plotus;
2) suderinus su Aplinkos ministerija nustatyti griežtesnes, nei Mėgėjų žvejybos taisyklėse numatyta, žvejybos reglamentavimo priemones;
3) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka vykdyti vandens telkinio apsaugą ir žvejybos kontrolę;
4) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka gavęs žvejybos leidimą, žvejoti verslinės žvejybos įrankiais;
5) Vyriausybės nustatyta tvarka gauti valstybės paramą, skirtą žuvų ištekliams atkurti ir apsaugoti;
6) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.
TREČIASIS SKIRSNIS
MĖGĖJŲ ŽVEJYBOS ORGANIZATORIAI
9 straipsnis. Mėgėjų žvejybos organizavimo paslaugų teikėjai
Mėgėjų žvejybos organizavimo paslaugas teikia Žvejybos organizatoriai.
10 straipsnis. Reikalavimai Žvejybos organizatoriams
1. Mėgėjų žvejybos organizavimo paslaugas gali teikti tik Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys, turėdami Žvejybos organizatoriaus pažymėjimą, patvirtinantį, kad Žvejybos organizatorius atitinka nustatytus reikalavimus.
2. Neįregistruoti ir neturėdami Žvejybos organizatoriaus pažymėjimo mėgėjų žvejybos organizavimo paslaugas gali teikti:
1) žvejybos plotų naudotojai - vandens telkiniuose, į kuriuos jiems išduoti leidimai naudoti žvejybos plotus,
2) vandens telkinių savininkai - jiems nuosavybės teise priklausančiuose vandens telkiniuose.
11 straipsnis. Žvejybos organizatorių teisės ir pareigos
1. Žvejybos organizatoriai turi teisę:
1) parengti, reklamuoti ir parduoti mėgėjų žvejybos paslaugas;
2) teikti apgyvendinimo, maitinimo, vandens turizmo, turistinės stovyklos ir kitas su mėgėjų žvejyba susijusias paslaugas Turizmo įstatymo nustatyta tvarka;
3) organizuoti mėgėjų žvejybos varžybas, žvejybinį turizmą ir kitus su mėgėjų žvejyba susijusius renginius;
4) rinkti, kaupti ir teikti informaciją apie mėgėjų žvejybos paslaugas, platinti Lietuvoje ir užsienio valstybėse informaciją apie mėgėjų žvejybą mūsų šalies vandens telkiniuose.
2. Žvejybos organizatoriai privalo:
1) reklamuodami savo teikiamas paslaugas, teikti neklaidinančią informaciją apie teikiamas paslaugas, jų kainą, atsiskaitymo už jas būdą ir kitas sąlygas;
2) prieš suteikiant mėgėjų žvejybos paslaugą supažindinti žveją su Mėgėjų žvejybos taisyklėmis, įteikti žvejui rašytinį dokumentą, kuriame būtų išsami informacija apie žvejybos sąlygas ir paslaugas, taip pat Žvejybos organizatoriaus atstovo vardas, pavardė, telefono numeris, antspaudas ir parašas;
3) grąžinti žvejo sumokėtus pinigus proporcingai nesuteiktų paslaugų vertei;
4) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka vykdyti ir teikti žuvų sugavimo apskaitą ir nutraukti žvejybą išnaudojus jam skirtą žuvų sugavimo kvotą tame telkinyje.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
MĖGĖJŲ ŽVEJYBA IR ŽUVŲ IŠTEKLIŲ APSAUGA
12 straipsnis. Teisės mėgėjų žvejybai suteikimas
1. Teisė mėgėjų žvejybai įgyjama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skyrus lėšas žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui ir turint lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui sumokėjimo patvirtinimą, išskyrus atvejus nustatytus šio straipsnio 4 dalyje.
2. Lėšų, skiriamų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, dydžius nustato Vyriausybė.
2. Žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui skiriama:
2.1. už teisę žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotus:
2.1.1. parą 3 litai;
2.1.2. savaitę 10 litų;
2.1.3. mėnesį 20 litų;
2.1.4. metus 40 litų;
2.1.5. visą gyvenimą 500 litų;
2.2. už teisę žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotus ir organizuota limituota žvejyba:
2.2.1. parą 10 litų;
2.2.2. savaitę 30 litų;
2.2.3. mėnesį 50 litų;
2.3. už teisę žvejoti valstybiniame vandens telkinyje į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą:
2.3.1. parą 5 litai;
2.3.2. savaitę 20 litų;
2.3.3. mėnesį 40 litų;
2.3.4. metus 80 litų;
2.4. už teisę žvejoti valstybiniame vandens telkinyje į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba:
2.4.1. parą 30 litų;
2.4.2. savaitę 100 litų;
2.4.3. mėnesį 200 litų;
2.5. Žvejybos plotų naudotojai turi teisę sumažinti lėšų, skiriamų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, dydį ar suteikti nemokamą žvejybos teisę.
2.6. už teisę žvejoti privačiame vandens telkinyje lėšų, skiriamų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, dydį nustato vandens telkinio savininkas.
3. Lėšos žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui skiriamos:
1) vandens telkinių savininkui jei žvejojama jam privačios nuosavybės teise priklausančiuose vandens telkiniuose;
2) žvejybos plotų naudotojui - jei žvejojama vandens telkiniuose, kuriuose jam išduoti leidimai naudoti žvejybos plotus;
3) į valstybės biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti į Valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos - jei žvejojama valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotus.
4. Žvejoti neskyrus lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui turi teisę:
1) vandens telkinių savininkai jiems privačios nuosavybės teise priklausančiuose vandens telkiniuose;
2) žvejybos plotų naudotojai - fiziniai asmenys vandens telkiniuose, kuriuose jiems išduoti leidimai naudoti žvejybos plotus, laikydamiesi leidimo sąlygų;
3) asmenys, kuriems vandens telkinių savininkai ir žvejybos plotų naudotojai suteikė nemokamą žvejybos teisę;
4) fiziniai asmenys iki 16 metų ir vyresni nei 62 metai - valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotus;
5) neįgalieji - valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotus;
6) vietos gyventojai, gyvenantys saugomoje teritorijoje toje saugomoje teritorijoje esančiuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotus ir organizuota limituota žvejyba (išskyrus saugomų ir globojamų žuvų rūšių žvejybą).
5. Žvejoti, skyrus 50 procentų nustatyto lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui dydžio mokestį, gali fiziniai asmenys iki 16 metų ir vyresni nei 62 metai bei neįgalieji privačiuose vandens telkiniuose, valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose išduoti leidimai naudoti žvejybos plotus.
6. Lėšos žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui skiriamos vadovaujantis Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintomis teisės mėgėjų žvejybai suteikimo taisyklėmis.
7. Asmenys, suteikiantys lėšų žuvų išteklių atkūrimui skyrimo patvirtinimus, šių paslaugų suteikimo išlaidoms padengti gali imti papildomą mokestį. Papildomo mokesčio už lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui skyrimo patvirtinimus neima:
1) vandens telkinių savininkai - už teisės žvejoti suteikimą jiems privačios nuosavybės teise priklausančiuose vandens telkiniuose;
2) žvejybos plotų naudotojai - už teisės žvejoti suteikimą vandens telkiniuose, kuriuose jiems išduoti leidimai naudoti žvejybos plotus.
13 straipsnis. Limituota žvejyba
1. Limituota žvejyba organizuojama ir vyksta Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
2. Atsižvelgiant į žuvų išteklių būklę bei mokslininkų rekomendacijas, limituotos žvejybos ruožuose nustatomas žvejybos limitas.
3. Kol sugaunamas limituotos žvejybos sąlygose nurodytas žuvų kiekis, galima papildomai sužvejoti Mėgėjų žvejybos taisyklių nustatytą leistiną kitų žuvų kiekį.
4. Iš asmenų, nesilaikančių limituotos žvejybos sąlygų, teisė žvejoti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka panaikinama.
14 straipsnis. Žvejybos reglamentavimas, žuvų išteklių apsauga, kontrolė ir atkūrimas
1. Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti žuvų išteklius, žuvų gyvenamąją aplinką nuo kenksmingo poveikio.
2. Draudžiama prekiauti mėgėjų žvejybos būdu sužvejotomis žuvimis bei iš jų pagamintais produktais.
3. Fiziniams asmenims, šiurkščiai pažeidusiems Mėgėjų žvejybos taisykles, teisė žvejoti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka panaikinama ir nesuteikiama vienus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.
4. Žuvų išteklių apsaugos ir atkūrimo valstybinę kontrolę organizuoja ir atlieka įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai, vandens telkinio valdytojo įgalioti asmenys.
5. Žuvų išteklių atkūrimą valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotus, organizuoja ir vykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos. Šie darbai atliekami pagal Žemės ūkio ministerijos parengtas ir su Aplinkos ministerija suderintas programas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
6. Valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotus, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, žuvų išteklius saugo ir atkuria žvejybos plotų naudotojai.
7. Žvejybos plotų naudotojams, privačių vandens telkinių savininkams Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti teikiama parama, skirta žuvų ištekliams atkurti ir apsaugoti.
8. Žvejyba reglamentuojama atsižvelgiant į mokslinių tyrimų ir stebėsenos duomenis. Pagrindinės žvejybos reglamentavimo priemonės yra šios:
1) draudimas žvejoti tam tikru laiku ar tam tikrose vietose;
2) leidžiamų naudoti žvejybos įrankių, jų kiekio ir žvejybos būdų bei masalų nustatymas;
3) maksimalaus žuvų sugavimo kiekio nustatymas;
4) leidžiamų gaudyti žuvų dydžio nustatymas;
5) draudžiamų gaudyti žuvų rūšių nustatymas;
6) maksimalios žvejybos trukmės nustatymas;
7) maksimalaus žvejų kiekio nustatymas;
8) žvejybos sugavai paleisk nustatymas.
9. Pagrindinės žvejybos reglamentavimo priemonės nustatomos Mėgėjų žvejybos taisyklėse. Šias taisykles tvirtina aplinkos ministras.
10. Privačiuose vandens telkiniuose žvejojama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
15 straipsnis. Žvejų mėgėjų pareigos ir teisės
1. Žvejai mėgėjai privalo:
1) racionaliai naudoti žuvų išteklius ir juos saugoti;
2) laikytis žvejybą ir žuvų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;
3) paaiškėjus, kad naudojamiems žuvų ištekliams gresia pavojus, imtis priemonių jo išvengti, o jei atsirado žalingų padarinių, neatidėliojant imtis priemonių jiems pašalinti ir apie tai pranešti Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotoms institucijoms;
4) neteršti vandens telkinių ir jų pakrančių, žvejybos metu susidariusias atliekas (šiukšles) išmesti tik į tam skirtus konteinerius arba išsigabenti iš žvejybos vietos;
5) atlyginti savo neteisėtais veiksmais žuvų ištekliams padarytą žalą;
6) vykdyti kitus teisėtus Vyriausybės įgaliotų institucijų bei pareigūnų reikalavimus.
2. Žvejai mėgėjai turi teisę:
1) žvejoti šio įstatymo nustatyta tvarka;
2) prieiti prie vandens telkinių pakrantės apsaugos juostomis;
PENKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
16 straipsnis. Atsakomybė už įstatymo pažeidimus
Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Vyriausybė parengia šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d.
2. Vyriausybė ir Aplinkos ministerija iki 2009 m. sausio 1 d. patvirtina šio įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus.
2. 3. Žuvų išteklių naudotojai turintys leidimą naudoti žūklės plotą be leidimo naudoti žvejybos plotą, gali žvejoti ne ilgiau kaip iki 2010 m. sausio 1 d. Tokiems žuvų išteklių naudotojams, vykdžiusiems prisiimtus įsipareigojimus, 10 metų laikotarpiui išduodami leidimai naudoti žvejybos plotus ir nustatomas toks pat mokesčio dydis, kuris jiems buvo nustatytas leidimuose naudoti žūklės plotą. Išdavus leidimą naudoti žvejybos plotą, netenka galios leidimas naudoti žūklės plotą.
zebai11 2022/07/07/ 17:25:51 kuršių mariose galima povandeninė žvejyba?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:55:55 12. Povandeninė žvejyba leidžiama Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus rekreacines zonas. Kas gali paaiškinti, kur prasideda ir kur baigiasi rekreacinė zona pajūryje?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:54:08 Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
GintarasGVE 2022/04/15/ 12:53:58 Gal kas radote galimybių užsiimti povandenine medžiokle vakarų lietuvos dalyje?
doncas 2020/07/17/ 00:03:34 Sveiki. Gal kam didelės dėžės šaldytiems trofėjams, kas į Norgę važinėja. Polistirolas, išorė 118× 78× 78,5 cm. Sienelė 8 cm. Dangtis irgi 8 cm storio. Kaunas. 20 pinigų.
